BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika


Pavadinimas:
Tarpinių pasėlių diversifikavimas ir daugiafunkcinių savybių panaudojimas dirvožemio tvarumo ir anglies sekvestracijos potencialo didinimui bei trąšų poreikio mažininmui
Priemonė:
KPP priemonė „Bendradarbiavimas“
Veiklos sritis:
„Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“
Projektui vadovauja:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
Įgyvendinimo vietos:
Kauno r.
Šalis:
Lietuva

Projekto aprašymas

Projekto tikslas - įdiegti ūkiuose tarpinių pasėlių diversifikavimo ir jų daugiafunkcinių savybių panaudojimo inovatyvias technologijas, didinančias dirvožemio tvarumą ir anglies sekvestracijos potencialą bei mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir trąšų poreikį. Šiuo projektu siekiama sukurti ir patobulinti skirtingų tarpinių pasėlių augalų rūšių ir jų mišinių auginimo technologijas, pritaikyti jas efektyvesniai anglies sekvestracijai ir augalų maisto medžiagų naudojimui bei dirvožemio degradacijos ir ŠESD emisijų mažininmui skirtingose sėjomainose, dirvožemiuose ir žemdirbystės sistemose siekiant palaikyti ir padidinti ūkių pelningumą ir tvariai ūkininkaujant ir mažinant poveikį klimato kaitai.

Projekto įgyvendinimo pradžia: 2023-01-02.

Numatoma projekto įgyvendinimo pabaiga: 2024-12-31.

Projekto partneriai:

1. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.

2. Ūkininkė Vida Daniulienė.

3. Ūkininkas Alvydas Samaitis.

4. Žemės ūkio bendrovė „Jogvilai“.

5. Žemės ūkio bendrovė „Vėjeliškių lygumos“.

6. Ūkininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

7. Ūkininkas Antanas Romikaitis.

Pagrindinė projekto inovacija – bus nustatyta tarpinių pasėlių diversifikavimo ir jų daugiafunkcinių savybių panaudojimo ekonominė, agronominė ir aplinkosauginė nauda įvairinant tarpinių pasėlių augalų rūšis bei jų įterpimo technologijas.

Lietuvoje rekomenduojamas auginti gana platus vasarinių (baltosios ir rudosios garstyčios, aliejiniai ir šakniniai ridikai, vasariniai rapsai, sėjamosios avižos, aviža netikšė, grikiai, saulėgrąžos, linai, judros, abisininiai bastučiai, egiptiniai, persiški ir kiti vienmečiai dobilai, facelijos, vasariniai vikiai, žirniai, pupos, vienmečiai lubinai, seradelės) ir žieminių tarpinių pasėlių (raudonieji, baltieji, rausvieji ir inkarnatiniai dobilai, barkūnai, žieminiai vikiai, gargždeniai, liucernos, žieminiai rapsai, žieminiai rapsukai, žieminiai kviečiai, žieminiai rugiai, žieminiai vikiai, gausiažiedės (vienametės) ir daugiametės svidrės, eraičinsvidrės ir kt. žieminiai, dvimečiai ar daugiamečiai kultūriniai augalai) asortimentas. Tačiau mokslininkų  ir gamybininkų  vertinimu praktikoje naudojamos vos kelios tarpinių augalų rūšys, pagrinde baltosios garstyčios ir aliejiniai ridikai, todėl tarpinių pasėlių diversifikacija akivaizdžiai nepakankama. Lietuvos ūkininkų gamybinėje praktikoje visai nenaudojamos arba labai retai panaudojamos varpinių, pupinių ir žieminių tarpinių pasėlių augalų rūšys. Labai retai taikomas tarpinių pasėlių įsėlinis auginimo būdas. Mažai ar visai netyrinėti tarpinių pasėlių įsėliai rapsuose, pupose, žirniuose, kukurūzuose ir kai kuriuose kituose pasėliuose. Tai susiję su žinių, technologijų ir technikos trūkumu.        

Beveik neišnaudojamas visų galimų auginti tarpinių pasėlių daugiafunkciškumas, trūksta tyrimų apie daugelio jų poveikį dirvožemio tvarumui, nepakankamai išnaudojamos jų anglies sekvestracijos potencialo didinimo bei trąšų poreikio mažinimo galimybės.  Daugelio tarpinių pasėlių rūšių mažai arba visai netirti auginimo ir įterpimo būdai, jų daugiafunkcinė įtaka sėjomainoje auginamų augalų derliui ir kokybei, dirvožemio fizikinėms ir agrocheminėms savybėms, biologinei įvairovei bei kitiems aplinkosauginiams aspektams. Lietuvoje retai taikomas tarpinių pasėlių volavimas, visai nenaudojamas mulčiavimas. Taigi, šio projekto naujumas ir inovatyvumas akivaizdus - mažai tirtų ar netirtų žieminių (miglinių, pupinių ir bastutinių) augalų rūšių, maksimaliai sekvestruojančių anglies kiekius, pasirinkimas ir technologijų įdiegimas taikant skirtingus auginimo ir įterpimo būdus daugiafunkciniam ekonominiam ir aplinkosauginiam efektui gauti. Kitas šio projekto inovatyvumo aspektas – praktinių problemų sprendimas yra kompleksinio pobūdžio, atitinkantis strateginius tikslus, reaguojantis į ateities iššūkius ir leidžiantis spręsti netvaraus ūkininkavimo sukeltas didelio masto problemas. Šiuo metu tvarios žemės ūkio plėtros problemos Lietuvoje sprendžiamos tik fragmentiškai, nepakankamai pasitelkiant technologines inovacijas, kurios išsivysčiusiose šalyse jau plačiai taikomos ir yra efektyvios. Kita vertus, dėl didžiulės dirvožemio, klimatinių sąlygų įvairovės bei skirtingo agroekosistemų ir taikomų technologijų intensyvumo negalimas minėtų taikomų technologijų tiesioginis perkėlimas į mūsų šalį, pasiteisina tik Lietuvoje atliktais kompleksiniais moksliniais tyrimais paremtų inovacijų diegimas.

Nuotraukų galerija