Ilgalaikių tvarių žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtakos segetalinės floros valdymui palyginimas

Intensyvus žemės ūkio valdymas atnešė didelę ekonominę ir socialinę plėtrą, tačiau jis taip pat prisidėjo prie aplinkos degradacijos - padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, biologinės įvairovės nykimo ir dirvožemio kokybės prastėjimo. Sprendžiant minėtus iššūkius dėmesys sutelkiamas į nearimines tausojamąsias žemės dirbimo technologijas ir pasėlių įvairinimą, nes bet koks jų valdymo pokytis pakeičia segetalinės floros bendrijos struktūrą ir dirvožemio kokybę. Skirtingose agro-klimatinėse zonose dirvožemio funkcionavimas yra nevienodas ir jo valdymui būtina parinkti gerai apgalvotas priemones.

Projekto svarbumas pasireiškia ypatingu dėmesiu kompleksiškai spręsti augalų įvairovės didinimo, modernios technikos taikymo ir segetalinės floros valdymo problemas siekiant tvaraus dirvožemio naudojimo.

Inovatyvių tvarių žemės dirbimo technologijų ir sėjomainų diegimas leis pagerinti dirvožemio produktyvumą, optimizuoti drėgmės, oro ir šilumos režimus bei sumažinti augalų derlingumo svyravimus dėl klimato kaitos, stabilizuos produkcijos tiekimą ir didins ūkinių subjektų konkurencingumą.

Projekto rezultatas bus svarbus įrankis kuriant inovatyvų, efektyvų žemdirbystės sistemos mokslinį – techninį potencialą, kuris leis operatyviau, tiksliau ir kokybiškiau patenkinti inovacijų poreikį, tolesniais veiksmais tiesiogiai prisidės prie efektyvaus išteklių naudojimo ir klimato kaitai tvarių technologijų žemės ūkio sektoriuje taikymo.

Projekto rezultatų sklaida patobulins ūkininkų, konsultantų ir kitų žemės ūkio specialistų kvalifikaciją, didins jų supratimą apie tvarių žemės dirbimo technologijų ir augalų įvairovės svarbą dirvožemio tvarumui ir augalų produktyvumui, padės valdyti procesus vykstančius agrofitocenozėje ir dirvožemyje ir tuo pasinaudoti atkuriant dirvožemio gyvybingumą bei racionaliau taikyti žemdirbystės technologijas. Taip ugdoma geros partnerystės praktika tarp mokslo, konsultavimo, žemdirbių ir kitų suinteresuotų šalių, skatinant kelti problemas ir ieškant efektyvių sprendimo būdų.

Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai

Įgyvendinus projektą, gauti rezultatai bus viešai prieinami net tik projekto dalyviams, bet ir visoms suinteresuotoms šalims, tikslinėms grupėms.

Pagrindinė tikslinė grupė – žemės ūkio subjektai, kuriems rūpi bioįvairovė, aplinkosauga, klimato kaita ir gamyba. Šis projektas padės diegti inovatyvias tvarias žemės dirbimo technologijas ir sėjomainas, siekiant valdyti segetalinės floros pokyčius, padidinti dirvožemio produktyvumą, optimizuoti drėgmės, oro ir šilumos režimus bei sumažinti augalų derlingumo svyravimus dėl klimato kaitos.

Žemės ūkio subjektai pasinaudodami sukurtomis žiniomis galės priimti inovatyvius sprendimus, atitinkančius vietos agro-klimatines sąlygas, kurie padės modernizuoti žemės ūkio gamybos procesus, padidinti gamybos našumą ir pajamas, pagerinti produkcijos kokybę ir saugą bei užsitikrinti savo ūkių konkurencingumą ir kartu užtikrinti agro-ekosistemų stabilumą ir gyvybingumą.

Žinios apie tausių žemės dirbimo technologijų naudingumo ir augalų įvairovės didinimo, segetalinės floros valdymo problemas bei dirvožemio produktyvumo atstatymo galimybes svarbios ir kitoms tikslinėms grupėms: mokslo ir mokymo įstaigų dėstytojams, studentams, mokslininkams, konsultantams, žemės ūkį administruojančių įstaigų ir organizacijų darbuotojams. Projekto rezultatų sklaida padės pakelti jų kvalifikaciją.

EIP projekte dalyvaus 6 LAMMC mokslininkai, LŽŪKT instituciją atstovaus 10-jų akredituotų konsultantų, LNTŽA ir 9-i ūkininkai iš 9-ių rajonų, taikantys nearimines tausojamąsias žemės dirbimo technologijas. Jų ūkiuose bus įrengtos stebėjimo aikštelės žieminiuose ir vasariniuose javuose, rapsuose ir pupiniuose augaluose, organizuojami rezultatų sklaidos renginiai.

Projekto vykdymo metu bus vykdomi 2 parodomieji bandymai LAMMC eksperimentinėje bazėje ir įrengtos stebėjimų aikštelės ūkininkų valdose, atspindinčiose Lietuvos zonų (Rytų, Vidurio ir Vakarų) agro sąlygas: dirvožemio ypatumus, ūkininkavimo praktiką ir ūkių specializaciją.

Pagrindinis projekto tikslas: identifikuoti Lietuvos ūkius, kurie taiko nearimines žemės dirbimo technologijas skirtingą (iki 5 metų, 5-10 metų ir daugiau nei 10 metų) laikotarpį Vidurio, Rytų bei Vakarų Lietuvos zonose ir dėl jų naudojimo metais įvykusius segetalinės floros pokyčius dirbamuose laukuose, siekiant įvertinti tvarių neariminio žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtaką agrofitocenozei ir dirvožemiui, kelti technologijos ir inovacijos lygį pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos sektoriuje.

Atlikti darbai: parengta tyrimų metodika, vyksta tyrimams reikalingos įrangos įsigijimas.
Planuojami darbai: stebėjimo aikštelių ir bandymų įrengimas bei vykdymas (dešimt vietovių). Demonstravimas ir viešinimas tinkamiausios neariminės žemės dirbimo technologijos segetalinės floros valdymui ir augalų derlingumui išsaugoti ar padidinti (4 lauko dienos, 1 seminaras ir 1 konferencija). Rekomendacijų rengimas.

Partneris Nr. 1. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Partneris Nr. 2. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija.

Partneris Nr. 3. Ūkininkas Tadas Geidukis.

Partneris Nr. 4. Ūkininkas Tadas Galinaitis.

Partneris Nr. 5. Ūkininkas Romualdas Bertašius.

Partneris Nr. 6. Ūkininkė Sonata Vasiliauskienė.

Partneris Nr. 7. Ūkininkas Mantas Pacaitis.

Partneris Nr. 8. Ūkininkas Gediminas Janonis.

Partneris Nr. 9. Ūkininkas Vytautas Valaitis.

Partneris Nr. 10. Ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Partneris Nr. 11. Ūkininkas Vytautas Raulonis.

2025 m. spalio 14 d. LAMMC Žemdirbystės institute vyko lauko diena „Tausojamojo žemės dirbimo įtaka agrocenozei“

Renginys buvo skirtas EIP veiklos grupės projekto „Ilgalaikių tvarių žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtakos segetalinės floros valdymui palyginimas“ veiklų pristatymui. Šio projekto vadovė, LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Irena Deveikytė renginio dalyvius supažindino su projekto tikslu, uždaviniais ir atliekamais darbais.

Apie Lietuvos dirvožemių prigimtį bei specifiką ir plačiausiai žemės ūkio gamyboje naudojamus dirvožemius kalbėjo LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausias mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza. Jis akcentavo, kad žemės dirbimo technologijos taikymas priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, geologinės kilmės ir antropogeninės veiklos. Pasak jo, neariminio žemės dirbimo taikymas gali suaktyvinti organinės medžiagos mineralizacijos procesą ne rudens, bet pavasario–vasaros laikotarpiu.

Po teorinės dalies renginio dalyviai lankėsi LAMMC Žemdirbystės instituto bandymų laukuose, kur galėjo daugiau sužinoti apie skirtingo intensyvumo žemės dirbimo technologijų (arimo, skutimo ir tiesioginės sėjos), sėjos metodų (juostinės ir įprastinės) bei tarpinių pasėlių taikymo sėjomainose tyrimus.

LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė pažymėjo, kad tiesioginė sėja blogina augalų sudygimą, kai dirvos paviršiuje lieka daug augalinių liekanų ir trūksta drėgmės. Mokslininkė daug dėmesio skyrė tarpiniams pasėliams ir jų naudai sėjomainos augalams. Ji pabrėžė, kad tarpiniai pasėliai yra puiki biologinio žemės dirbimo priemonė, nes jų šaknys skverbdamosi gilyn purena dirvą, gerina jos struktūringumą ir mažina patogenų išplitimą.

2026 m. liepos 1 d. Šilalės r. vyko lauko diena „Aplinką tausojančio žemės dirbimo įtaka augalų šaknų formavimuisi“

Renginys buvo skirtas EIP veiklos grupės projekto „Ilgalaikių tvarių žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtakos segetalinės floros valdymui palyginimas“ Nr. 22BV-KK-24-2-06568-PR001 veiklų pristatymui. Šio projekto vadovė, LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Irena Deveikytė, renginio dalyviams pristatė projekto tikslus, uždavinius ir vykdomus darbus. Atliekant tyrimus pastebėta, kad, minimalų žemės dirbimą derinant su augalinių liekanų grąžinimu ir subalansuotu tręšimu, galima maksimaliai išnaudoti šaknų sistemų potencialą, pagerinti dirvožemio savybes ir padidinti agroekosistemų produktyvumą bei tvarumą kintančio klimato sąlygomis.

Dr. Virginijus Feiza renginio dalyviams pristatė mineralinio moreninio priemolio dirvožemių profilio transformaciją per žemdirbystės vystymosi laikotarpį Lietuvoje, akcentavo storo humusingojo (Ap) horizonto svarbą dirvožemio derlingumui ir neariminių žemės dirbimo technologijų teorinio bei praktinio naudojimo pagrindimui. Pristatytos modernios žemės dirbimo technologijos (ariminė, neariminė, tiesioginė sėja, juostinis žemės dirbimas, neverstuvinis purenimas) ir jų technologinė sudėtis, paaiškinta įšalo svarba dirvų purenimui ir dirvožemio suslėgimo mažinimui. Remiantis ilgalaikių tyrimų rezultatais, išvardytos dirvožemio suslėgimą mažinančios ir dirvų purumą didinančios priemonės, akcentuota, kad tradicinis bei supaprastintas žemės dirbimas, įskaitant ir tiesioginę sėją, gali būti sėkmingai taikomas ir rudžemiuose, ir išplautžemiuose, o naudojimo ilgalaikiškumas priklauso nuo dirvožemio genezės konkrečiame lauke, taip pat nurodytos dirvožemio horizontų specifinės savybės, trukdančios taikyti neariminę technologiją, ir pateiktas Lietuvos dirvožemių jautrumo suslėgimui žemėlapis.

Dr. Agnė Veršulienė pažymėjo, kad optimizuotos žemės ūkio augalų šaknų savybės gali tapti vienu pagrindinių veiksnių, siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir sušvelninti klimato kaitos padarinius, nes jos ne tik pasiekia gilius vandens išteklius per sausras, bet ir 2–5 kartus efektyviau nei antžeminė biomasė kaupia stabilią dirvožemio organinę anglį. Pupinių ir miglinių augalų šaknų architektūra ir biomasė, intensyviausiai besiformuojanti dirvožemio viršutiniame (0–10 cm) sluoksnyje, tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio tipo ir taikomų technologijų: smėlingame lengvame priemolyje šaknų ilgis buvo net 33 % didesnis nei priemolyje, o taikant minimalų žemės dirbimą arba įterpiant augalines liekanas, fiksuotas didesnis šaknų tūris ir skersmuo. Mokslininkė akcentavo, kad minimalaus žemės dirbimo ir intensyvaus tręšimo derinimas reikšmingai didina šaknų masę, o tarpiniai pasėliai efektyviai mažina dirvožemio tankį ir skatina šaknų sistemos vystymąsi bei mikorizinę kolonizaciją, kuri teigiamai koreliuoja su didesniu javų derlingumu.

Po teorinės dalies renginio dalyviai lankėsi eksperimentiniame lauke, įrengtame Romualdo Bertašiaus ūkyje, aptarė neariminių žemės dirbimo ir tausojamųjų žemės dirbimo technologijų taikymą, jų poveikį segetalinės floros pokyčiams ir augalų vystymuisi, įvertino vasarinių kviečių agrocenozės būklę ir jų šaknų vizualizaciją.

2026 m. liepos 3 d. Kupiškio r. vyko lauko diena „Dirvožemio ir augalų šaknų sąveika taikant neariminio žemės dirbimo technologijas“

Renginyje, kuriame dalyvavo mokslininkai, konsultantai ir ūkininkai, besidominantys neariminėmis žemės dirbimo technologijomis, didžiausias dėmesys buvo skirtas EIP veiklos grupės projekto „Ilgalaikių tvarių žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtakos segetalinės floros valdymui palyginimas“ Nr. 22BV-KK-24-2-06568-PR001 veiklų pristatymui. Šio projekto vadovė, LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Irena Deveikytė, renginio dalyviams pristatė projekto idėjas bei veiklas ir į jas įsitraukusius įvairių šalies regionų ūkius. Ji pabrėžė, kad siekiant sėkmingai taikyti nearimines technologijas, jas būtina derinti su augalų kaita, tinkamai parinktais tarpiniais pasėliais ir efektyviomis piktžolių kontrolės priemonėmis.

Apie tradicinio arimo bei neariminių žemės dirbimo technologijų taikymo galimybes ir jų poveikį dirvožemio kokybei, augalų derlingumui bei ūkininkavimo tvarumui kalbėjo LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė. Ji pažymėjo, kad mažesnio intensyvumo žemės dirbimas skatina dirvožemio biologinį aktyvumą ir gerina jo savybes, tačiau tiesioginė sėja gali kelti iššūkių piktžolių kontrolei ir kai kuriais atvejais mažinti derlių. Mokslininkė akcentavo tarpinių pasėlių svarbą – jie padeda didinti organinės anglies kiekį dirvožemyje, gerina jo struktūrą, mažina suslėgimą ir slopina piktžolių augimą.

LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Veršulienė akcentavo, kad tikslingas agrotechnologijų parinkimas leidžia optimizuoti augalų šaknų savybes, o tai yra esminis veiksnys siekiant pagerinti dirvožemio kokybę, sušvelninti klimato kaitos padarinius ir padidinti augalų derlingumą. Mokslininkė pažymėjo, kad šaknų architektūros formavimasis labai priklauso nuo dirvos įdirbimo būdo ir dirvožemio granuliometrinės sudėties. Taikant tiesioginę sėją, padidėja dirvožemio tankis, dėl to šaknų ilgis sumažėja, tačiau didėja jų skersmuo. Šį neigiamą poveikį dirvos struktūrai efektyviai švelnina tarpinių pasėlių auginimas – jie sumažina dirvožemio tankį ir padeda augalams suformuoti didesnį šaknų tūrį.

Po teorinės dalies renginio dalyviai lankėsi ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkio laukuose, kur galėjo daugiau sužinoti apie tausojamųjų žemės dirbimo technologijų taikymą, įvertinti pupų pasėlio būklę ir jų šaknų vizualizaciją.