BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika


Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
09.03.jpg

Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatas rugsėjo 3 d. organizavo „LKT dirbtuvių“ renginį, kuriame pristatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonė „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ (toliau – Priemonė) bei aptarti praktiniai paraiškų teikimo, vertinimo ir projektų administravimo aspektai.

Šia intervencine priemone siekiama stiprinti žinių perdavimą, inovacijų diegimą ir skaitmeninimą žemės ūkyje bei miškininkystėje, skatinti žemės ūkio veiklos subjektus dalytis gerąja patirtimi, įgyti naujų technologinių žinių ir gebėjimų. Priemonės tikslinė grupė – žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantys asmenys.

Renginio metu Žemės ūkio ministerijos atstovė Jurgita Veličkienė pristatė pagrindines priemonės sąlygas, galimus pareiškėjus, remiamas veiklas, tinkamas finansuoti išlaidas, projektams taikomus reikalavimus ir atrankos kriterijus.

Pagal priemonę remiamas parodomųjų bandymų rengimas ir vykdymas, dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų bei informavimo renginių – seminarų ir lauko dienų – organizavimas. Paraiškas gali teikti mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo ir konsultavimo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti formalųjį suaugusiųjų švietimą.

2026 m. paraiškos priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. Šiam kvietimui skirta 1 043 441 Eur, iš jų 600 000 Eur – Sostinės regiono projektams, o 443 441 Eur – Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono projektams. Didžiausia vienam projektui galima skirti paramos suma siekia 100 000 Eur, o paramos intensyvumas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektai gali būti įgyvendinami iki 36 mėnesių, tačiau ne ilgiau kaip iki 2029 m. birželio 30 d.

Pristatymo metu akcentuota, kad projektas negali dubliuoti kitų įgyvendintų ar šiuo metu įgyvendinamų projektų. Demonstruojama inovacija turi atitikti nustatytus naujumo kriterijus ir būti paskelbta ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki paraiškos pateikimo paskelbtais mokslinių tyrimų rezultatais. Ūkiai ar įmonės, kuriuose planuojama įrengti parodomąjį bandymą, turi būti atrinkti dar prieš pateikiant paraišką, viešai paskelbus kvietimą Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) interneto svetainėje.

Taip pat pristatyti projektų vykdytojams keliami įsipareigojimai. Per tris mėnesius nuo projekto įgyvendinimo pradžios turi būti suformuotos ne mažiau kaip trys dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės, kurias sudarytų po 4–6 nuolatinius narius. Kiekvienoje grupėje parodomasis bandymas turi būti įdiegtas ne mažiau kaip dviejuose skirtinguose ūkiuose ar įmonėse. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu taip pat turi būti organizuojamos lauko dienos, seminarai ir grupių susitikimai, o sklaidos veiklose turi dalyvauti ne mažiau kaip 200 galutinių naudos gavėjų.

Projektams atrankos balai bus skiriami atsižvelgiant į parodomajame bandyme dalyvaujančių ūkių ar įmonių ir numatomų suformuoti grupių skaičių, projekto vadovo patirtį, informavimo veiklų geografinę aprėptį bei projekto sąsajas su skaitmeninimu, teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui arba aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius – 40 balų. Pasirinkus vieną iš 2026 m. nustatytų prioritetinių temų, projektui papildomai skiriami 25 atrankos balai.

Antroje renginio dalyje Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė Jūratė Solgalovienė pristatė paraiškų pateikimo, vertinimo ir projektų administravimo aktualijas. Paramos paraiškos ir prašomi dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti el. paštu paraiskos@nma.lt arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu. Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti PDF formatu.

Renginio dalyvių dėmesys atkreiptas ir į dažniausiai paraiškose pasitaikančias klaidas. Pareiškėjai ne visada išsamiai pagrindžia ūkių ar įmonių pasirinkimą ir jų sąsają su parodomojo bandymo tema, nenurodo mokslinių publikacijų arba nepateikia nuorodų bei ištraukų, pagrindžiančių numatomą demonstruoti inovaciją. Taip pat pasitaiko atvejų, kai nenurodomi konkretūs projekto administravimo komandos nariai, nepateikiami jų patirtį ir išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, neužpildomos visos paraiškos išlaidų bei rezultatų rodiklių lentelių dalys arba skirtingose paraiškos vietose pateikiama prieštaringa informacija.

NMA atstovė pabrėžė, kad pareiškėjai turėtų vadovautis naujausia įgyvendinimo taisyklių redakcija, atidžiai patikrinti paraiškoje pateikiamus duomenis ir pridedamus dokumentus, o visus projekto pakeitimus laiku derinti su NMA. Taip pat priminta, kad paraiškos, kurias pareiškėjai teikia kartu su partneriais, nepriimamos. Atrankos balai už projekto sąsają su skaitmeninimu, teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui arba aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu skiriami tik pagal vieną pareiškėjo pasirinktą kriterijų.

Kviečiame peržiūrėti renginio įrašą ir susipažinti su pranešėjų pristatyta medžiaga.