BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika


Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
✖
904051694_1106989135275965_6305766786714095509_n.jpg

Lapkričio 11–12 d. Briuselyje vyko pirmasis kontaktinis moterų ūkininkių platformos (angl. „Women in Farming Platform“) seminaras, kuriame dėmesys skirtas finansavimo prieinamumui, mentorystei ir bendradarbiavimo stiprinimui. Renginyje Lietuvos kaimo tinklui (LKT) atstovavo vadovė Jurgita Pugačiauskaitė-Butrimienė.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI), padedant ES BŽŪP tinklui, organizuotas seminaras subūrė moteris ūkininkes, nacionalinių BŽŪP tinklų, finansų institucijų ir kitų organizacijų atstovus. Dvi dienas dalyviai dalijosi patirtimi ir ieškojo praktinių sprendimų, padedančių moterims pradėti bei plėtoti ūkininkavimo veiklą.

Renginio pradžioje už žemės ūkį ir maistą atsakingas Europos Komisijos narys Christophe Hansen pabrėžė moterų indėlį į žemės ūkį ir kaimo vietovių gyvybingumą. Moterys vadovauja ūkiams, kuria verslus, investuoja, diegia inovacijas ir teikia kaimo bendruomenėms svarbias paslaugas, tačiau, kaip pažymėjo Komisijos narys, tik vienam iš trijų ūkių Europoje vadovauja moteris.

„Man tai ne tik lygybės klausimas. Tai ekonominis klausimas, svarbus Europos žemės ūkio ateičiai“, – sakė Christophe Hansen.

Jo teigimu, daugiau kaip 475 narius visoje ES vienijanti platforma siekia didinti moterų indėlio į žemės ūkį matomumą ir prisidėti prie sąlygų, kuriomis jos dirba bei investuoja, gerinimo. Svarbi šios veiklos dalis – mentorystė ir bendruomenės kūrimas, padedantys mažinti profesinę atskirtį ir stiprinti pasitikėjimą savo galimybėmis.


Finansavimo prieinamumui gerinti – lankstesnės priemonės ir paprastesnės procedūros

Pirmąją seminaro dieną aptartos kliūtys, su kuriomis moterys susiduria siekdamos finansavimo, ir galimi jų sprendimo būdai. Europos investicijų banko atstovas Frank Lee atkreipė dėmesį, kad ne visada būtina kurti naujus finansinius produktus – svarbu, jog finansų sektorius geriau suprastų moterų poreikius ir į juos atsižvelgtų. Moterų ūkininkių platforma ir nacionaliniai BŽŪP tinklai įvardyti kaip svarbūs partneriai stiprinant finansų institucijų ir ūkininkių dialogą.

Projekto FLIARA rezultatus pristačiusi Maura Farrell akcentavo poreikį bendrojoje žemės ūkio politikoje labiau atsižvelgti į lyčių aspektą. Nacionaliniu lygmeniu tarp siūlomų sprendimų minėti mikrokreditai, parama veiklos pradžiai, moterų poreikius atliepiantys finansavimo kriterijai ir paprastesnis paraiškų teikimas. Taip pat pabrėžta bendradarbiavimo tinklų svarba.

Seminare savo patirtimi dalijosi šešios finansų institucijos iš Italijos, Vokietijos, Slovėnijos, Graikijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Pristatytos ūkių perėmimo, modernizavimo, plėtros ir investicijų finansavimo priemonės, konsultavimo bei mokymų iniciatyvos. Diskusijose išryškėjo, kad finansinė parama veiksmingiausia tuomet, kai ji derinama su konsultacijomis, mokymais ir praktinės patirties įgijimu.

Pačios ūkininkės atkreipė dėmesį į išskaidytą informaciją apie finansavimo galimybes, sudėtingas procedūras, pasitikėjimo savimi stoką ir geresnio bendravimo su institucijomis poreikį. Tarp siūlymų – mažiau laiko reikalaujančios paraiškos, trumpesni jų vertinimo terminai, aiškesnė informacija ir veiksmingesnis viešųjų paslaugų skaitmeninimas. Taip pat akcentuota būtinybė atsižvelgti į moterims tenkantį darbo ūkyje ir šeimos priežiūros krūvį.

Mentorystė – žinioms, pasitikėjimui ir profesiniams ryšiams stiprinti

Antroji seminaro diena buvo skirta mentorystei ir moterų ūkininkių tinklams. DG AGRI atstovė Maria Gafo Gomez-Zamalloa pabrėžė, kad mentorystė apima daugiau nei dalijimąsi žiniomis: ji padeda stiprinti pasitikėjimą savimi, atrasti naujas galimybes ir kurti bendruomenę, kurioje moterys gali augti bei imtis lyderystės.

Belgijos, Italijos, Portugalijos ir Airijos atstovės pristatė skirtingas mentorystės ir bendradarbiavimo patirtis. Flandrijos moterų žemės ūkyje tinklo „Ferm“, vienijančio apie 6 tūkst. narių, koordinatorė Leen Beke akcentavo, kad mentoriaus vaidmuo – padėti žmogui pačiam atrasti atsakymus. Kitų dalyvių patirtys atskleidė klausymosi, abipusio mokymosi, konstruktyvaus grįžtamojo ryšio ir patyrusių sektoriaus atstovų pagalbos jaunajai kartai svarbą.

Aptardami mentorystės tinklų tęstinumą, dalyviai siūlė remtis jau veikiančiomis iniciatyvomis, stiprinti jų tarpusavio ryšius ir derinti nuotolinius susitikimus su gyvais susitikimais šalyse. Pabrėžta, kad mentorystė turėtų apimti tiek praktinius klausimus, pavyzdžiui, finansavimą ar ūkio veiklos įvairinimą, tiek pasitikėjimo savimi, lyderystės ir emocinės gerovės temas.

Taip pat akcentuota vyrų įtraukimo į šias iniciatyvas svarba, mentorių lankymasis ūkiuose ir kasdienės ūkininkių veiklos pažinimas. Siekiant ilgalaikių rezultatų, siūlyta užtikrinti mentorystės veiklų finansavimą, kad jų tęstinumas nepriklausytų vien nuo savanoriško indėlio.

Seminare išsakytos įžvalgos aktualios ir Lietuvos kaimo tinklo veiklai – skatinant dalijimąsi gerąja patirtimi, didinant moterų iniciatyvų matomumą ir stiprinant žemės ūkio bei kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimą.

Nuotraukų galerija

  • Ekrano kopija 2026-11-11 150217.png