Žolinių pašarų gamybos optimizavimas pienininkystės ūkiuose, panaudojant inovatyvias technologijas
Projekto aprašymas
Projekto tikslai: sukurti priemonių kompleksą, leidžiantį ūkininkams, atsižvelgiant į dirbamų laukų derlingumą, reljefą, drėgmės kiekį, pasirinkti optimalius auginamų žolinių augalų mišius bei sudaryti sąlygas skaitmeninių technologijų pagalba stebėti augalų vegetacijos procesus, užtikrinant savalaikį derliaus nuėmimą, taip pasiekiant maksimalų vertingų maistinių medžiagų kiekį pašaruose, gerinant gaminamo pieno kokybę, mažinant gamybos savikainą ir neigiamą vykdomos veiklos poveikį aplinkai.
Projekto koncepcija, turinys, svarba
Projekte planuojama pagal pievų, dirvožemio tipą, šlapumą ir kitus parametrus išbandyti kuriamus žolinių augalų mišinius praktikoje bei parengti rekomendacijas, kad ateityje ūkininkai, laikantys galvijus, galėtų sėti didžiausią naudą teikiančius žolių mišinius. Pavieniams ūkininkams, ypač smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose, trūksta patirties ir agronomijos žinių, kad savo ūkiuose gyvulių ganymui ir pašarų ruošimui augintų kokybiškus žolinius pašarus. Dėl žinių stokos (netinkamo sėklų parinkimo, netinkamos priežiūros, ne laiku vykdomo šienavimo) yra nepasiekiami pageidaujami žolinių pašarų parametrai, todėl ūkininkai galvijų pašarams privesti naudoti papildomus baltyminius priedus, kas didina gamybos sąnaudas bei ŠESD dujų emisiją.
Projekto apimtyje sukurtos rekomendacijos ir žolinių augalų stebėjimui pritaikyti inovatyvūs palydovinio stebėjimo įrankiai prisidės prie kultūrinių ganyklų plotų didėjimo, o kokybiškų žolinių pašarų mišiniai, iš kurių gaminamas kokybiškas pienas, skatintų ūkininkus tvariau ūkininkauti, mažinti ūkių sąnaudas bei ŠESD emisiją.
Palydovinių technologijų naudojimas leis ūkiams mažinti gamybos sąnaudas (laiko, kuro) bei užtikrinti optimalų žolinių pašarų ruošimo procesą, identifikuoti problemines pievų teritorijas bei pasirinkti optimalų žolinių augalų pjovimo metą, užtikrinant maksimalią žolinių pašarų kokybę.
Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai
Vykdant projektą dalyvauja 13 dalyvių: Lietuvos pieno ūkių asociacija, Vytauto Didžiojo universitetas , AB ,,Žemaitijos pienas“ ir 10 atrinktų ūkių.
Projekto pareiškėjas yra Lietuvos pieno ūkių asociacija – savanoriškas gaminančių, perdirbančių ir realizuojančių pieną bei pieno produktus, ir pieno perdirbimo įmones aptarnaujančių juridinių ir fizinių asmenų susivienijimas, vienijantis projekto rezultatais suinteresuotas šalis.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija pasirinkta projekto partneriu kaip mokslo įstaiga vienijanti žemės ūkio srityje dirbančius mokslininkus, turinti didžiausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinių projektų, tarp mokslininkų, ekspertų, konsultantų, ūkininkų, asociacijų bei verslo sektoriaus atstovų, patirtį šalyje . Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje yra įsikūrę 7 skirtingų mokslo sričių centrai su 22 laboratorijomis, kuriose yra galimybė tirti, kurti, vystyti ir tobulinti inovacijas. Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija projekto įgyvendinimui paskyrė mokslininką, turintį mokslo daktaro laipsnį, ir konsultantą, įtrauktą į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą pagal Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašo sudarymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-72 „Dėl Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kurie parengs atliekamų tyrimų metodiką, vykdys surinktų duomenų stebėseną ir analizę, konsultuos projekto dalyvius techniniais klausimais, parengs Žolinių pašarų gamybos optimizavimo rekomendacijas.
AB ,,Žemaitijos pienas“ pasirinktas projekto partneriu kaip pieno perdirbėjas, suinteresuotas gauti geresnės kokybės pieną iš pieno gamintojų bei skleisti gerąją ūkininkavimo praktiką pieno gamintojams.
Projekte dalyvaujantiems ūkiams pailginamas periodas (iki 5 mėn. ar ilgiau), kai gyvuliai ūkiuose šeriami vien žoliniais pašarais, mažiau naudojama kombinuotų pašarų, kurie dažnai blogina juslinius pieno parametrus. Mažėja ūkių priklausomybė nuo brangių kombinuotų pašarų, mažinama pieno gaminimo savikaina. Atsiranda galimybė sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai, gaminant aukštos kokybės pieną. Projekto rezultatai galės būti pritaikomi toje pačioje klimatinėje zonoje įsikūrusiuose ūkiuose, t.y. projekto rezultatai galės būti sėkmingai pritaikyti Baltijos šalyse bei šiaurinėje Lenkijos dalyje. Tikimasi, kad didesnis kokybiškų žolinių pašarų naudojimas leis pieno ūkių sąnaudas pašarams sumažinti 10 procentų ir daugiau, dėl atsisakomų papildomų baltyminių priedų, priklausomai nuo ūkiuose taikomų technologijų, tuo pačiu pagerinant gaminamo pieno kokybę. Taip pat naujai įsėtose pievose generuojama žalioji masė gali padidėti iki 50% ir daugiau.
Partneriai:
- Vytauto Didžiojo universitetas.
- AB ,,Žemaitijos pienas“.
- Ūkininkas Tomas Skurdelis.
Numatomi projekto rezultatai:
1. Tyrimo metodikos sukūrimas. Nustatomi aiškūs parametrai ir kriterijai, pagal kuriuos gali būti parenkami ir vertinami auginami žolių mišiniai.
2. Duomenų rinkimas. Vykdant šią veiklą bus užfiksuoti esami tyrime dalyvaujančių laukų parametrai, tokie kaip laukų derlingumas, reljefas, drėgmės kiekis. Bus fiksuojama tiriamuose laukuose augančių žolinių augalų sudėtis, derlingumas, šiais žoliniais pašarais šeriamų karvių gaminamo pieno kokybė, galvijų šėrimo žoliniais pašarais laikotarpis ir kiti parametrai.
Pasitelkiant palydovinio stebėjimo technologių teikiamas galimybes bus užtikrinamas nuolatinis tiriamų žolės mišinių stebėjimas, fiksuojami augalų vegetacijos procesai, identifikuojami veiksniai darantys neigiamą įtaką augalų vystymusi (blogai sudygusi sėkla, perteklinė drėgmė dirbamuose laukuose ir pan.). Parenkamas optimalus šienavimo laikas atsižvelgiant į augalų vegetacijos tarpsnį, sukuriant geriausią galimą užtikrinant auginamų žolinių pašarų vertę.
Projekto veiklos ir reikalingi tyrimai bus vykdomi pagal VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslininkų sukurtas ir ilgamečių tyrimų metu plačiai išbandytas metodikas, visos dirvožemio, pašarų cheminės sudėties gaminamo pieno analizės bus atliekamos standartiniais metodais sertifikuotose laboratorijose.
3. Duomenų analizė, žolinių pašarų gamybos optimizavimo rekomendacijų parengimas.
Vykdant šią veiklą VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas ir konsultantas analizuos surinktus duomenis, iš Lietuvos pieno ūkių asociacijos narių ūkininkų ūkių išrinks laukus, kurie yra reprezentatyviausi projekte numatytų tyrimų atlikimui, parinks tiriamuose laukuose sėjamus žolinių augalų mišinius, pritaikytus konkrečių laukų parametrams. Konsultuos projekto veiklose dalyvaujančius ūkius sėjos, tręšimo, pašarų ruošimo bei galvijų šėrimo klausimais. Įvertinus projekto įgyvendinimo metu surinktus duomenis bus parengtos žolinių pašarų gamybos optimizavimo rekomendacijos.
2025 metų pavasarį, 5 atrinktuose ūkiuose, atlikti projektui atrinktų laukų dirvožemio tyrimai. Pagal gautus tyrimų rezultatus Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas su konsultantu paruošė projekto metodiką, buvo sukurtas eksperimentinis žolių mišinys ,,Žemaitija“. Vadovaujantis paruošta metodika, pasėtas žolių mišinys, kuris vėliau nupjautas ir paruošti žoliniai pašarai. Vykdomas antras projekto įgyvendinimo etapas.
Publikavimo data: 2025-11-04
Lietuvos pieno ūkių asociacija įgyvendindama projektą ,, Žolinių pašarų gamybos optimizavimas pienininkystės ūkiuose, panaudojant inovatyvias technologijas" ( paramos sutartis Nr. Nr. 22BV-KE-24-1-05902-PR001), organizavo projekto dalyvių susirinkimą, kuris vyko 2026 m. kovo 18 d.
Susirinkimas vyko: Sedos g. 34 A, Telšiai ( Žemaitijos verslo centras).
Renginio data ir trukmė : 2026 m. kovo 18 d. 11-13 val.
Už organizavimą atsakinga projekto vadovė – Kristina Katinienė.
Publikavimo data: 2026-04-30
Viešinimas
Nuo mokslinių žinių iki praktinių žolinių pašarų gamybos optimizavimo sprendimų ūkiuose
Lietuvos pieno ūkių sektorius sparčiai keičiasi, vis daugiau dėmesio skiriant inovacijoms, tvarumui ir mokslo žinių pritaikymui praktikoje. Lietuvos pieno ūkių asociacija jau antrus metus įgyvendina projektą „Žolinių pašarų gamybos optimizavimas pienininkystės ūkiuose, panaudojant inovatyvias technologijas“ (paramos sutartis Nr. 22BV-KE-24-1-05902-PR001). Projektas vykdomas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Projekto partneriai – VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai ir konsultantai bei AB „Žemaitijos pienas“.
Projekto pagrindinis tikslas – diegti pažangias technologijas ir mokslo naujoves, didinančias žemės ūkio konkurencingumą bei skatinančias ūkininkus naudoti tvarius sprendimus. Veikloje dalyvauja 10 atrinktų pieno ūkių, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pienu“.
Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais veikla pradėta Danutės Jakumienės, Vaidoto Kiniulio, Vytauto Jonušo, Vidos Gedmintienės ir Tomo Skurdelio ūkiuose.
Šį pavasarį prie projekto prisijungė ūkininkai Valdas Raštikis, Vitas Petrauskas, Aivaras Tamošaitis, Mindaugas Karklelis ir Vaidotas Serapinas.
Žolynų atgaivinimo svarba ir praktiniai sprendimai
Šių metų kovo 18 dieną Telšiuose įvyko darbinis projekto narių susirinkimas, kur seminarą apie svarbiausias pavasarinių darbų aktualijas pašariniuose žolynuose vedė ūkininkams gerai žinomas VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.
Pasak mokslininko ir kompetentingo praktiko, produktyvių sėtinių žolynų itin auginimas ir tinkamas jų tręšimas yra itin svarbi pienininkyste besiverčiančių ūkių veiklos sritis, lemianti tiek derliaus kiekį, tiek ūkyje pagaminamų pašarų kokybę. Norint užtikrinti produktyvų ir kokybišką žolyną, būtina suprasti augalų maisto medžiagų poreikius, jų papildymo svarbą bei taikyti tinkamas agronomines priemones.
Doc. Evaldas Klimas priminė svarbiausią taisyklę, jog žolėms augti reikalingos pagrindinės maisto medžiagos – azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Pagrindiniam žolynų tręšimui, kuris atliekamas anksti pavasarį, dar prieš prasidedant žolių vegetacijai. Siekiant aprūpinti žoles metine fosforo ir kalio norma bei nedideliu kiekiu startinio azoto, tinkamiausias N:P:K santykis yra 1:2:3, o tai reiškia, kad pavasariniam tręšimui žolėms reikia santykinai mažiau azoto, daugiau fosforo ir dar daugiau kalio. Didžiausias efektas pasiekiamas naudojant subalansuotas trąšas, kai visos reikalingos maisto medžiagos yra vienoje granulėje. Žolynui parinktos tinkamos sudėties trąšos yra svarbios, nes jos didina derlių ir gerina pašarų kokybę. Jei sėtinis žolynas nėra tręšiamas, per maždaug šešerius metus jis degraduoja ir sugrįžta į laukinę būseną, prarasdamas savo produktyvumą ir vertę.
Augalai su derliumi iš dirvožemio išneša maisto medžiagas, todėl jas būtina papildyti. Pavyzdžiui, su 6 t/ha kviečių derliumi išnešama apie 150 kg azoto, 72 kg fosforo, 108 kg kalio ir 36 kg kalcio. Tuo tarpu su 5 t/ha žolių šieno derliumi ( kas atitinka 25 t žaliosios masės) išnešama apie 80 kg azoto, 32 kg fosforo, 100 kg kalio ir 10 kg kalcio. Produktyvaus sėtinio žolyno metinis žaliosios masės derlius gali siekti 50 t/ha, o tai reiškia, kad tokiam žolynui pamaitinti bus reikalingi dvigubai didesni negu aukščiau paminėti maistinių elementų kiekiai. Būtent todėl tinkamas ir subalansuotas tręšimas yra būtinas siekiant išlaikyti derlingą, kokybišką ir produktyvų žolyną, o su derliumi išnešamas maisto medžiagas būtina nuolat atstatyti. Varpinių žolių augimui labai svarbus yra tinkamas azoto kiekis, kuris priklauso nuo augalų rūšies ir žolyno naudojimo intensyvumo. Pagal azoto poreikį varpinės žolės skirstomos į tris grupes: mažo (aviniai ir raudonieji eraičinai), vidutinio (motiejukai, tikrieji eraičinai) ir didelio poreikio (daugiametės svidrės ir pievinės miglės). Azoto kiekiai taip pat skiriasi: per vegetacijos mėnesį mažo poreikio žolėms reikia apie 1–2,9 g/m², vidutinio – 2,9-4,8 g/m², o didelio – 2,4-7,3 g/m². Metinė azoto norma atitinkamai svyruoja nuo 5 iki 35 g/m², priklausomai nuo poreikio lygio. Naudojant amonio salietrą, metinės normos gali siekti nuo 1,5 iki 4,0 kg vienam arui.
Mokslininkas akcentavo, kad trąšų normos nustatymas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių. Pirmiausia atsižvelgiama į dirvožemio agrocheminių tyrimų rezultatus, kurie parodo maisto medžiagų kiekį dirvoje. Taip pat svarbi žolyno botaninė sudėtis, nes skirtingos rūšys turi skirtingus poreikius. Reikšmės turi ir tai, ar naudojamos organinės trąšos, bei ūkio finansinės galimybės. Viena iš vertingų organinių trąšų yra skystas mėšlas. Vidutinio tirštumo (apie 7 % sausųjų medžiagų) 10 m³ skysto mėšlo turi apie 40 kg azoto, iš kurių pusė yra mineralinė (greitai augalų pasisavinama), o kita pusė – organinė (ilgiau veikianti). Be to, jame yra apie 14 kg fosforo (P₂O₅), 56 kg kalio (K₂O) ir 19 kg kalcio oksido (CaO). Dėl šios sudėties skystas mėšlas yra labai vertinga trąša, galinti pagerinti dirvožemio derlingumą ir augalų augimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad produktyviems sėtiniams žolynams su ankštinėmis žolėmis saugi skysto mėšlo norma, nepakenkianti ankštiniams augalams, yra 25 m³ hektarui vieną kartą per vegetaciją. Nerekomenduojama laistyti skysto mėšlo jauname sėjos metų žolyne.
Kalbant apie praktinius darbus, svarbu žinoti, ką reikėtų daryti nedelsiant: patręšti kompleksinėmis trąšomis žalienas ir vejas, nedirbti technologinės brandos nepasiekusios šlapios žemės, nesėti į šaltą (mažiau 80 C ) žemę, akėti ir tankinti išretėjusius žolynus, pradėti ruoštis naujų žolynų sėjai. „Ką pasėsi, tą ir pjausi, kaip patręši, taip ir šienausi“, – tokia pagrindine mintimi seminarą baigė VDU Žemės ūkio akademijos docentas Evaldas Klimas.
Šį pavasarį prie projekto prisijungusiems penkiems ūkininkams, kurių ūkiuose bus sėjami nauji produktyvūs žolynai, Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė įteikė projekto viešinimo stendus.
Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2026“ Kaune pristatytas projektas
2026 m. kovo 26-28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyko jubiliejinė 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2026“. Per tris parodos dienas įvyko daugiau kaip 50 seminarų, diskusijų ir praktinių pristatymų, kuriuose buvo aptartos aktualiausios žemės ūkio sektoriaus temos.
Pirmąją parodos dieną vyko seminaras „Žolinių pašarų gamybos optimizavimas gyvulininkystės ūkiuose, panaudojant inovatyvias technologijas“. Klausytojai buvo supažindinti su aukšto produktyvumo pieninių karvių fiziologiniais poreikiais, jų raciono subalansavimo baltymais, apykaitos energija ir aukšto ląstelienos virškinamumo galimybėmis. Buvo aptartos svarbiausių pašarinių ankštinių ir varpinių žolių biologinės ir ūkinės savybės, produktyvių sėtinių žolynų mišinių sudarymo principai, naujo sėtinio žolyno įrengimo technologija ir žaliosios masės panaudojimas visaverčių žolinių pašarų gamybai. Inovatyvus ankštinių žolių panaudojimas leidžia pieno ūkiuose efektyviau valdyti išlaidas baltyminiams priedams ir mineralinėms trąšoms. Renginyje dalyvavo projekto vadovė Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė ir „Žemaitijos pieno“ vadybininkė-konsultantė Vakarė Tauraitė.
Publikavimo data: 2026-04-30
Žemiau esančioje skiltyje „Dokumentai“ galite rasti projekto įgyvendinimo eigoje parengtus informacinius straipsnius.
Daugiau informacijos apie įgyvendinamą projektą galite rasti žemiau pateiktose nuorodose:
https://www.facebook.com/share/1FSPXUb3uC/?mibextid=wwXIfr
https://www.facebook.com/photo/?fbid=1399801265478408&set=a.764172709041270&locale=lt_LT
