Propolio vandeninio tirpalo technologinis funkcionalizavimas viščiukų broillerių produktyvumo ir produkcijos kokybei užtikrinti

Projekto tikslas – kompleksiškai ištirti ir skatinti paukštininkystės ūkius diegti inovatyvius propolio panaudojimo būdus, siekiant didinti paukštininkystės produkcijos tvarumą, paukščių produktyvumą ir paukštienos kokybę. Tyrimo pagrindu bus siekiama sukurti moksliškai pagrįstas technologijas, leidžiančias propolį integruoti į paukščių auginimo ir sveikatingumo palaikymo sistemas kaip tvarią alternatyvą kombinuotųjų lesalų priedams.

Projekto įgyvendinimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, Kauno m. sav., Kauno apskritis.

Projekto veiklos ir rezultatai

1. Optimizuoti propolio vandeninio tirpalo gamybos technologinius procesus. Įvertinti pagamintų propolio vandeninių tirpalų ilgalaikį stabilumą Europos Farmakopėjoje rekomenduojamais metodais.
2. Įvertinti propolio vandeninio tirpalo citotoksinį poveikį in vitro ir priešmikrobinį aktyvumą. Ištirti propolio vandeninio tirpalo poveikį viščiukų broilerių produktyvumui, kraiko kokybei, paukščių fiziologiniams rodikliams ir žarnyno mikrobiotos sudėčiai.
3. Nustatyti viščiukų broilerių geriamojo vandens papildymo propolio vandeniniu tirpalu poveikį paukštienos kokybei.
4. Vykdyti projekto rezultatų sklaidą paukštininkystės sektoriuje.

Projekto veiklos etapai:

I etapas. Propolio vandeninio tirpalo gamyba, biologinio ir antimikrobinio aktyvumo įvertinimas. Propolio vandeninio tirpalo citotoksinio poveikio įvertinimas in vitro.

II etapas. Propolio vandeninio tirpalo poveikio viščiukų broilerių produktyvumui ir fiziologiniams rodikliams, įvertinimas.

III etapas. Propolio vandeninio tirpalo poveikio viščiukų broilerių mėsos kokybiniams rodikliams, įvertinimas.

IV etapas. Projekto rezultatų sklaida.

Planuojami projekto rezultatai:

1. paukštynuose  sumažės viščiukų broilerių gaištamumas iki 1-2 proc.,
2. produktyvumas – paukščio kūno svoris padidės nuo 2-4 proc.,
3. lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio pagaminti sumažės iki 1 proc.

Tokios prielaidos daromos iš LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto mokslininkų atliktų tyrimų su lesalų priedais (pvz. fitobiotikai, eubiotikai), moduliuojančiais viščiukų broilerių žarnyno mikrobiotos sudėtį ir poveikį jų produktyvumui.

Skirtingai nei importuojami iš kitų šalių paukščių kombinuotųjų lesalų fermentiniai ar eubiotiniai priedai, kurių gamyba yra brangi ir reikalauja sudėtingos logistikos, vietinis propolio ekstraktas gali būti gaminamas Lietuvos perdirbimo įmonėse, sumažinant gamybos ir transportavimo sąnaudas iki 20 proc.

Vietinės gamybos sąlygomis skaičiuojama, kad tokio priedo savikaina būtų 15 - 20 proc. mažesnė nei analogiškų importinių produktų. Be to, trumpesni tiekimo grandinės etapai mažina CO₂ emisijas, o žaliavų surinkimas iš vietinių bitynų prisideda prie smulkiojo verslo plėtros ir bičių produktų pridėtinės vertės kūrimo.

Projekto metu siūloma inovacija – viščiukų broilerių geriamojo vandens papildymas propolio vandeniniu tirpalu siekiant padidinti jų produktyvumą, optimizuoti žarnyno mikrobiotos balansą, užtikrinti paukštienos oksidacinį stabilumą yra naujas siūlomas sprendimas paukštininkystės ūkiams, tokių kompleksinių tyrimų kitose pasaulio šalyse nėra atlikta.

Šis projektas atitinka Inovatyvumo vertinimo metodikos 1 priede nurodytą „Naujumas“, nes:

1. Propolio kaip natūralaus bioaktyvaus junginio taikymas gyvulininkystėje yra mažai paplitęs: Nors propolis žinomas dėl savo antimikrobinių, priešuždegiminių ir imunomoduliacinių savybių, jo panaudojimas viščiukų broilerių mityboje dažniausiai apsiribojo etilo alkoholio ekstraktais, kurie dėl likučių problematikos nėra plačiai taikomi (Sforcin & Bankova, 2011; Sevinç et al., 2023). Informacijos šaltinis: https://pubs.sciepub.com/jfnr/7/10/6/index.html.

2. Tyrimų trūkumas panaudojant propolio vandeninį tirpalą per girdymo sistemas: Naujausi tyrimai rodo teigiamą propolio poveikį viščiukų augimui, tačiau funkcionalizuoto vandeninio tirpalo formos technologija dar nėra plačiai komerciškai taikoma nei Lietuvoje, nei kitose ES valstybėse (Al-Kassie et al., 2020; Hasan et al., 2022). Literatūros šaltinis: https://cmjournal.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13020-022-00651-2.

Tai leidžia laikyti projekto idėją reikšmingu pokyčiu, nes jis iš esmės keičia požiūrį į funkcinį natūralių priedų taikymą paukštininkystėje. Projektas prisideda prie tvarių gyvulininkystės praktikų kūrimo.

Šio EIP įgyvendinimo plano apžvelgti naujausi moksliniai tyrimai, tačiau jie ne kompleksiniai ir juose naudojami arba propolio priedai paukščių lesaluose, arba kiti propolio ekstraktai. Propolio vandeninio tirpalo priedo pateikimas per viščiukų broilerių geriamąjį vandenį yra žymiai tvaresnė, paprastesnė ir pigesnė technologija, nei jį įterpti į paukščių lesalus. Išduotų patentų, apie propolio vandeninio tirpalo taikymo technologiją paukštininkystės ūkiuose taip pat nėra.

Projekto teigiamas poveikis aplinkai ir klimatui:

1. Propolio vandeninio tirpalo gamyba yra beatliekinė, jo įterpimas į paukščių geriamąjį vandenį yra tvarus, nereikalaujantis papildomų gamybos sąnaudų ir energijos bei nedidina anglies pėdsako. Informacijos šaltinis: https://www.mdpi.com/2223-7747/13/23/3355, 2024 m.

2. Tikimąsi, kad šis priedas pagerins viščiukų virškinimo procesus, optimizuos jų žarnyno mikrobiotos balansą, tuo būdu pagerės kraiko kokybė ir sumažės paukštidės dujų (NH3, H2S) emisijos. Informacijos šaltinis: https://www.mdpi.com/2076-2607/13/2/257, 2025 m.

3. Tikimąsi, kad sumažės paukščių gaištamumas, kuris sumažins biologinių atliekų kiekį ir tokiu būdu bus mažinama aplinkos tarša.Informacijos šaltinis: https://cmjournal.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13020-022-00651-2, 2022 m.

4. Pagerinus viščiukų broilerių sveikatingumą ir produktyvumą, bus prisidedama prie gyvūnų gerovės gerinimo aspektų.Informacijos šaltinis: https://www.mdpi.com/2813-3145/2/4/33, 2023 m.

5. Projekte naudojamas propolis – tai tvari ir ekologiška biologinės kilmės medžiaga, kuri yra atsinaujinanti. Jį naudojant bus skatinamas žiedinės bioekonomikos principų taikymas, t. y. mažinamas sintetinių medžiagų naudojimas ir skatinamas vietinių išteklių naudojimas.Informacijos šaltinis: https://www.mdpi.com/2813-3145/2/4/33, 2023 m.

Informacijos publikavimo data: 2026-11-04

1. Konsultantė Ilona Kauzonienė (Partneris Nr. 1);
2. Ūkininkas Ritutis Tamošiūnas (Partneris Nr. 2);
3. IĮ Rasarta.

Žemiau esančioje skiltyje „Dokumentai“ galite rasti projekto įgyvendinimo eigoje parengtus informacinius straipsnius:

1. Pradedamas įgyvendinti projektas, skirtas inovatyviam propolio panaudojimui paukštininkystėje. Publikavimo data: 2026-11-04.