Žemės ūkio maisto pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas gaminant obuolių išspaudų traškučius

Projekto tikslas – didinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti kaimo gyventojų verslumą, orientuotis į galutinį vartotoją.

Projekto įgyvendinimo vieta (-os): Kauno miesto sav., Kauno m., Pramonės pr. 20.

Projekto veiklos ir rezultatai:

Projekto metu skirtinguose ūkiuose bus įvykdyti 6 parodomieji bandymai, suorganizuotos 6 lauko dienos, 10 seminarų ir 12 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų. Renginiai vyks dešimtyje apskričių. Jų metu kaimo vietovėse bus perteikiamos žinios apie inovaciją, dalijamasi inovacijos diegimo galimybėmis ir patirtimis, bei ūkininkai skatinami naudotis inovacija.

Publikavimo data: 2025-12-30

Ingida Kraujutienė

Obuolių išspaudų traškučiai - nauja niša kaimo verslui

Šiais metais Kauno kolegija pradėjo vykdyti projektą „Žemės ūkio maisto pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas gaminant obuolių išspaudų traškučius“ (projekto Nr. 23PA-KK-24-1-07974-PR001), kuris finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant projektą, jau yra parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos pasidalinimo grupės, bus atliekami parodomieji bandymai šalies
ūkininkų ūkiuose, organizuojami informaciniai renginiai – lauko dienos, seminarai. Projekto įgyvendinimo trukmė – 2 metai.

Obuolių išspaudos – vertinga žaliava maisto gamybai 

Obuoliai (Malus domestica Borkh.) yra vieni seniausių vaisių, plačiai auginami Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato juostose. Šie vaisiai vertinami dėl savo skoninių savybių, maistinės vertės ir įvairaus panaudojimo, tačiau didžiausią dalį perdirbtų obuolių sudaro sultys – jos apima net apie du trečdalius viso perdirbamo kiekio. Paprastai sulčių gamybos metu išgaunama maždaug 75 % šviežių obuolių svorio, o likusi dalis – tai išspaudos, kurios dažnai laikomos maisto atliekomis. Atsižvelgiant į didelį šio šalutinio produkto kiekį, susidarantį gaminant ir perdirbant sultis, jų komercinis panaudojimas gali turėti reikšmingą ekonominį poveikį.

Norint geriau įvertinti šio produkto panaudojimo galimybes, svarbu žinoti jo sudėtį. Obuolių išspaudos yra nevienalytis mišinys, daugiausia sudarytas iš odelės ir minkštimo (95 %), su labai maža sėklų (2–4 %) ir ląstelienos (1 %) dalimi. Jo fizikinė ir cheminė sudėtis nustatyta atlikus daugybę tyrimų ir ji skiriasi priklausomai nuo veislės ir obuolių sulčių gamyboje naudojamo perdirbimo būdo. Obuolių išspaudose išlieka daug vertingų medžiagų – angliavandenių, fenolinių junginių, skaidulų bei mineralinių medžiagų. Dėl šių savybių išspaudos gali būti naudojamos maisto produktuose, kad padidintų jų maistinę vertę ir suteiktų papildomos naudos sveikatai. Vis dėlto dažniausiai šis šalutinis produktas vis dar šalinamas netikslingai – išmetamas į sąvartynus. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama tvaresniems sprendimams, todėl obuolių išspaudos gali būti naudojamos kaip funkcinis ingredientas įvairiuose maisto produktuose tiek tiesiogiai, tiek minimaliai perdirbtos.

Pažymėtina, kad obuolių išspaudų įdėjimas į maisto produktus gali sumažinti jų glikeminį indeksą, todėl tokius produktus galima priskirti prie vidutinio glikeminio indekso maisto. Kelios atliktos studijos patvirtina, kad šis produktas gali turėti ir teigiamą poveikį sveikatai, kaip prevencija prieš vidurių užkietėjimą ir hipertenziją, taip pat neutralizuoja kenksmingas medžiagas, tokias kaip laisvieji radikalai.

Be to, pastebėta, kad įdėjus išspaudų žymiai padidėja mineralinių medžiagų, tokių kaip chloras ir kalis, kiekis bei antioksidacinis aktyvumas. Šių savybių dėka obuolių išspaudas galima laikyti maistingu ir funkcinio poveikio ingredientu maisto produktuose. Ateityje rekomenduojama tirti obuolių išspaudų panaudojimo galimybes kuriant inovatyvius funkcinius tvarius maisto produktus. Šių pridėtinės vertės junginių buvimas rodo, kad obuolių išspaudos turi potencialą plačiai
panaudoti maisto pramonėje. 

Nauda ūkininkams ir vartotojams

Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad sprendžiant kaimo socialines problemas didelę reikšmę turi netradicinės žemės ūkio produkcijos gamyba, alternatyvios veiklos plėtra bei perteklinės žemės ūkio produkcijos realizacija. Maistas yra ne tik esminė pasaulio kultūros ir civilizacijos dalis, bet ir svarbus ekonomikos bei visuomenės sveikatos veiksnys. Vienas iš galimų sprendimų – pridėtinės vertės maisto produktų kūrimas iš vietinių žemės ūkio žaliavų.

Parodomųjų bandymų metu obuolių išspaudų traškučių gamybos procese bus perdirbamos vaisių ūkio produkcijos atliekos – obuolių išspaudos. Projekto vadovė dr. I. Kraujutienė akcentuoja, kad šis gaminys gali būti gaminamas netradiciniu būdu. Į receptūrų kompozicijas įeina pektininės medžiagos, turinčios įtakos produkto konsistencijai, monosacharidai, disacharidai, organinės rūgštys, suteikiančios išskirtinį skonį.

Gamybos metu bus taikomos naujosios technologijos, siekiant suteikti produktui skonį, aromatą, traškią tekstūrą bei prailginti tinkamumo vartoti laiką. Tokiu būdu planuojama skatinti kaimo ūkių produkcijos panaudojimą, didinti pramonės inovatyvumą ir prisidėti prie sveikesnių, funkcinių maisto produktų kūrimo. 

(subjektas atsakingas už informacijos turinį – Kauno kolegija)

Publikavimo data: 2025-12-30

Ingrida Kraujutienė

Nuo obuolių išspaudų iki traškučių: kokia įranga paverčia atliekas vertingu produktu?

Kauno kolegija, siekdama gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą sodininkystės ūkiuose, „Žemės ūkio maisto pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas gaminant obuolių išspaudų traškučius“ (projekto Nr. 23PA-KK-24-1-07974-PR001), kuris finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projekto metu demonstruojama, kaip maksimaliai perdirbti ūkininko ūkyje užauginamą produkciją ir gaminti patrauklaus skonio obuolių išspaudų traškučius.

Traškučiai yra patrauklus obuolių išspaudų panaudojimo sprendimas, nes jie leidžia sukurti ilgai išliekantį, lengvai vartojamą ir rinkoje paklausų produktą. Džiovinimo proceso metu sumažinamas drėgmės kiekis, todėl pailgėja tinkamumo vartoti terminas, o tai ypač svarbu dirbant su greitai gendančia žaliava, tokia kaip obuolių išspaudos. Be to, traškučių forma leidžia išsaugoti didelę dalį skaidulinių medžiagų, kurios yra viena pagrindinių obuolių išspaudų maistinių verčių. Skirtingai nei gėrimai ar tyrės, traškučiai suteikia malonų traškumą ir sotumo pojūtį, todėl vartotojai juos vertina kaip alternatyvą įprastiems bulvių traškučiams, mažiau sveikiems užkandžiams.

Inovacijos ir įrangos integracija traškučių gamyboje

Obuolių išspaudų traškučių gamyboje naudojama įvairi technologinė įranga, užtikrinanti nuoseklų ir kokybišką procesą. Pirmiausia žaliava gaunama naudojant sulčių spaudimo įrangą – presus arba sulčiaspaudes, kurios leidžia efektyviai atskirti sultis nuo kietosios obuolio dalies. Toliau išspaudos smulkinamos ir homogenizuojamos smulkintuvais bei maišytuvais, siekiant gauti vientisą masę. Esminis gamybos etapas yra džiovinimas, kuriam naudojamos konvekcinės, infraraudonųjų spindulių arba liofilizavimo džiovyklės – jos lemia galutinio produkto traškumą, spalvą ir galiojimo laiką. Džiovinimo įrangos konstrukcija laikoma sudėtingiausia proceso dalimi. Kameros vidaus oro srauto paskirstymas ir greitis, taip pat šilumos šaltinių išdėstymas lemia vienodą drėgmės šalinimą visame produkto paviršiuje. Netolygus oro paskirstymas gali sukelti lokalias perkaitimo zonas arba nepakankamai išdžiovintas vietas. Todėl moderniose džiovyklėse diegiami moduliniai oro kanalai, daugiazonė temperatūros kontrolė ir automatizuotos valdymo sistemos.

Traškučių galutinė kokybė labai priklauso nuo pasirinktos džiovinimo technologijos, nes kiekvienas metodas skirtingai veikia produkto tekstūrą, spalvą ir maistinę vertę.

Tradicinės konvekcinės džiovyklės veikia karšto oro cirkuliacijos principu, kur šiluma perduodama per judantį orą – tai leidžia palyginti greitai pašalinti drėgmę, tačiau aukštesnė temperatūra gali šiek tiek pakeisti spalvą, sumažinti vitaminų kiekį, suteikti produktui kietumą, bet nepakankamą trapumą.

Infraraudonųjų spindulių džiovyklės veikia tiesiogiai per spinduliuotę, šildydamos produktą iš vidaus, todėl drėgmė pašalinama greičiau ir tolygiau, kas padeda išsaugoti traškią tekstūrą ir natūralią spalvą. Liofilizatoriai, arba šaltyje džiovinimo įrenginiai, pašalina drėgmę sublimacijos būdu, išlaikydami beveik visas maistines medžiagas, natūralią spalvą ir formą, tačiau šis procesas yra ilgesnis ir energijos sąnaudų atžvilgiu brangesnis. Todėl gamybos metu įrangos parinkimas turi būti suderintas su norimu traškučių savybių profiliu, atsižvelgiant į tekstūrą, spalvą, maistinę vertę ir gamybos efektyvumą.

Karšto oro gruzdintuvė yra viena iš efektyviausių technologijų traškučių gamybai, nes leidžia sumažinti riebalų naudojimą ir išlaikyti traškią tekstūrą. Ši įranga veikia konvekcijos principu – per produktą cirkuliuoja karštas oras, kuris pašalina drėgmę, tuo pačiu sukuriant traškią plutelę. Oro srauto greitis, temperatūra ir gruzdintuvės konstrukcija (pavyzdžiui, oro kanalų išdėstymas ir kameros dydis) tiesiogiai lemia produkto vienodumą, traškumą ir spalvos pastovumą. Be to, karšto oro gruzdintuvės leidžia tiksliai valdyti džiovinimo laiką, todėl išsaugomos maistinės medžiagos, o produktas išlieka sveikesnis nei tradiciškai riebaluose gruzdinti traškučiai. Dėl mažesnio riebalų kiekio ir greitesnio džiovinimo šis metodas yra ekonomiškai efektyvus ir gerai tinkamas įvairaus dydžio gamybos linijoms.

Po džiovinimo traškučiai pereina į pakavimo etapą. Galutinis produktas pakuojamas naudojant sandarinimo ir pakavimo įrenginius, kurie apsaugo traškučius nuo drėgmės ir oksidacijos bei užtikrina jų saugų laikymą. Toks procesas ne tik išlaiko traškučių traškumą ir spalvą, bet ir prisideda prie produkto ilgo galiojimo bei patogumo vartojimui.

Projekto vadovė dr. I. Kraujutienė pažymi, kad technologinis lankstumas leidžia gaminti įvairaus pakuotės dydžio ir kainų segmento produktus, prisitaikyti prie rinkos paklausos ir padidinti pelningumą. Be to, traškučių ilgesnis tinkamumo vartoti terminas ir patogi pakuotė sumažina nuostolius sandėliuojant ir transportuojant, o tvarumo aspektas gali būti panaudotas kaip rinkodaros pranašumas, didinantis vartotojų susidomėjimą.

(subjektas atsakingas už informacijos turinį – Kauno kolegija)

Publlikavimo data: 2026-02-20

Žemiau esančioje skiltyje „Dokumentai“ galite rasti projekto įgyvendinimo eigoje parengtus informacinius straipsnius:

1. Obuolių išspaudų traškučiai - nauja niša kaimo verslui. Publikavimo data: 2025-12-30.
2. Nuo obuolių išspaudų iki traškučių: kokia įranga paverčia atliekas vertingu produktu? Publikavimo data: 2026-02-20.