Pieno ūkių efektyvumo didinimas reprodukcijos optimizavimui naudojant inovatyvius biopreparatus ir padidintos apvaisinimo galios bulių spermą

Šiltoje, drėgnoje aplinkoje, kokia dabartiniu metu tampa vasara Lietuvoje, produktyvios pieninės karvės patiria karščio stresą. Laikoma, kad karvė yra veikiama karščio streso, jei aplinkos temperatūra yra 24⁰C, o drėgnis pasiekia 65 proc. Esminė karščio streso patogenezės grandis – energijos, gaunamos su pašaru deficitas. Empiriškai nustatyta, kad veikiant karščio stresui dėl pašaro ėdamumo sumažėjimo, metabolizmo pokyčių, fermentacinės aplinkos pablogėjimo, kūno energijos perskirstymo sumažėja pieningumas 10–25 proc. Karščio stresas veikia ir reguliacines sistemas (pagumburio–gonadų ir posmegeninės liaukos–antinksčių ašis). Kadangi pagumburio gonadų sistema atsakinga už lytinio ciklo reguliavimą, karvėms, veikiamoms karščio streso, sutrinka folikulų raida. Dėl energijos deficito sutrinka antrinių folikulų vystymasis (folikulų perėjimas iš primordinių priklauso nuo energinio žymens – IGF koncentracijos).  Sutrikus steroidų gamybai, slopsta ar išnyksta rujos požymiai. Praktikai pastebi, kad vasaros karščių metu iki 30 procentų sumažėja sėklinimo efektyvumas. Karščio streso metu sumažėję reprodukcijos rodikliai yra didelė ekonominė našta, tačiau pritaikant inovatyvias priemones galima sumažinti karščio streso neigiamą poveikį. Šiame projekte siūlomi du pagrindiniai inovatyvūs sprendiniai:

1. Biopreparato, sukurto naudojant Aspergillus oryzae, naudojimas. Parodomųjų bandymų metu šviežiapienėms karvėms bus skirtas biologinis pašarinis papildas–preparatas su Aspergillus oryzae, skirtas pieninių karvių fiziologinei būklei palaikyti ir reprodukciniams rodikliams gerinti, ypač karščio streso metu. Aspergillus oryzae optimizuoja prieskrandžių mikrofloros sudėtį ir veiklą, tuo užtikrindamas geresnę pašaro konversiją. Biopreparatas padeda optimizuoti virškinimą, gerina maistinių medžiagų įsisavinimą bei stiprina organizmo atsparumą stresiniams veiksniams.

2. Padidintos apvaisinimo galios bulių spermos naudojimas. Parodomųjų bandymu metu bandomųjų grupių karvės bus sėklinamos su padidintos apvaisinimo galios sperma, kuri žymiai skiriasi nuo anksčiau naudotų produktų. Vienas iš pagrindinių naujumo aspektų yra spermos kokybės vertinimas naudojant modernius spektroskopijos metodus, įskaitant vidurinių infraraudonųjų spindulių (MIR) spektroskopiją. MIR spektroskopijos metodu galima aptikti itin mažomis koncentracijomis esančias medžiagas tirpale ir jas kiekybiškai įvertinti. JAV patentuotas MIR metodas (2019) leidžia nustatyti spermos spektroskopinį profilį, kuris koreliuoja su spermos sudėtimi ir kokybe. Šis metodas skirtas stuburinių spermos kokybei vertinti. Inovacija remiasi aukštos kokybės genetine medžiaga, kurios efektyvumas yra didesnis nei įprastos spermos. Tai leidžia sumažinti sėklinimo indeksą ir pasiekti geresnių reprodukcijos rodiklių net nepalankiomis karščio streso sąlygomis.

Projektas orientuotas į modernias, mokslu pagrįstas technologijas, kurios skatina pieno ūkių veiklos efektyvumą, prisideda prie reprodukcijos optimizavimo. Projektas užtikrina, kad moksliniai atradimai būtų pritaikomi tiesiogiai ūkiuose, o ne liktų teorinių tyrimų lygmenyje. Tai skatina kaimo vietovėse esančių ūkių modernizaciją, padeda adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos ir ekonominių sąlygų.

Tikslinės grupės, kitų projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai

Projekto tikslinė grupė – Lietuvos pieninės galvijininkystės ūkiai. Projekto įgyvendinimo pradžioje buvo suformuotos penkios dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės, kiekvieną iš šių grupių sudaro keturi nariai (ūkininkai ir žemės ūkio įmonės), taigi iš viso 20 narių:

1. Jurbarko ir Šilutės r. grupę sudaro ūkininkai Vygantas Baršauskas, Tomas Kazlauskas, Roma Pociuvienė ir Žilvinas Oberauskas.

2. Pagėgių sav. ir Šilalės r. grupę sudaro ūkininkai Romanas Ambroza, Regimantas Gudauskas, Jurgita Siaurienė ir Tomas Ambroza.

3. Šakių r. grupę sudaro Šakių rajono Grinaičių ŽŪB, UAB „Noragra“, Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir Padovinio žemės ūkio bendrovė.

4. Marijampolės sav. ir Kauno r. grupę sudaro ūkininkas Audrius Banionis, žemės ūkio bendrovė „Valavičiai“, UAB „Biržulių pienas“ ir UAB „Panemunės pienas“.

5. Kauno ir Radviliškio r. grupę sudaro VšĮ LSMU praktinio mokymo ir bandymų centras, VšĮ LSMU Baisogalos gyvulininkystės centras, ūkininkai Saulius Mockus ir Rasa Griciutė.

Įgyvendinant projektą dešimtyje dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių ūkių (dviejuose iš kiekvienos grupės) bus įdiegti parodomieji bandymai. Pieno ūkiai parodomiesiems bandymams buvo atrinkti remiantis dydžio, veiklos intensyvumo ir problematikos kriterijais, siekiant užtikrinti, kad inovatyvūs sprendimai būtų pritaikyti įvairioms situacijoms. Atrinkti ūkiai susiduria su reprodukcijos rodiklių prastėjimu dėl karščio streso ir siekia modernizuoti veiklą, todėl jie tinkami išbandyti preparatą su Aspergillus oryzae bei padidintos apvaisinimo galios spermą. Geografinė ūkių įvairovė leidžia įvertinti inovacijų veiksmingumą skirtingomis klimato sąlygomis. Ūkiai taip pat turi techninius pajėgumus ir motyvuotą personalą, užtikrinantį sklandų projekto veiklų įgyvendinimą. Atrinkti ūkiai yra suinteresuoti  spręsti karvių  reprodukcijos ir fiziologinės būklės problemas, todėl jų įtraukimas prisideda prie projekto tikslų pasiekimo.

Kiekvienos grupės nariai periodiškai renkasi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto organizuojamus dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės susitikimus, kurių metu yra supažindinami su projekte taikomomis inovacijomis, susitikimuose dalinamasi parodomųjų bandymų metu įgyta patirtimi.

Kiti projekto dalyviai – projekto sklaidos renginiuose (lauko dienose ir seminaruose) dalyvaujantys ūkininkai, žemės ūkio bendrovių darbuotojai, konsultantai ir kiti su žemės ūkio veikla susiję asmenys. Numatoma, kad iš viso projekto lauko dienose dalyvaus ne mažiau kaip 120, o seminaruose – ne mažiau kaip 240 dalyvių. Projekto metu vyksiančių renginių dėka ūkininkai įgis naujų žinių apie modernias reprodukcijos technologijas, kurios padės plėtoti inovatyvią ir tvarią ūkio veiklą net ir gyvuliams patiriant karščio stresą.