Fitogeninių preparatų kompozicijų panaudojimas melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotos optimizavimui, produkcijos didinimui ir sveikatingumo gerinimui

Projekto tikslas: ištirti gamybinėse sąlygose fitogeninių preparatų kompozicijų panaudojimą melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotos optimizavimui, siekiant sumažinti pieninių karvių bandose gyvulių sergamumą, jų gerovę bei padidinti pieno produkciją.

Projekto uždaviniai:

1. Projekto pirmaisiais metais įvertinti bandomuosiuose pienininkystės ūkiuose pagrindines priežastis, mažinančias pieno gamybos efektyvumą, įvertinant gyvulių sergamumą, jų gerovę bei kitas priežastis verslo vystymui.

2. Ištirti fitogeninių preparatų kompozicijos įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotos optimizavimui, įvertinant tiriamų gyvūnų grupėse tvartiniame laikotarpyje didžiojo prieskrandžio turinyje organinės pašaro medžiagos virškinamumą ir azoto dujų sudėtines dalis.

3. Ištirti fitogeninių preparatų kompozicijos įtaką pirmaveršėms karvėms, įvertinant tiriamų veršelių gyvybingumą ir pieno produkcijos kiekį.

4. Nustatyti fitogeninių preparatų kompozicijos įtaką karvių sergančių klinikiniais mastitais, nustatant reaktyvinio baltymo kiekį kraujyje prieš preparato sudavimą ir išnykus klinikiniams ligos požymiams bei SLS piene trijų mėnesių laikotarpyje.

5. Nustatyti fitogeninių preparatų kompozicijos gydymo efektyvumą karvėms, sergančioms galūnių ligomis, nustatant reaktyvinio baltymo kiekį kraujyje prieš preparato sudavimą ir išnykus klinikiniams ligos požymiams.

6. Įvertinti visų tiriamųjų grupių karvėms gerovę prieš fitogeninių preparatų sudavimą ir po eksperimento praėjus vienam mėnesiui.

7. Ištirti fitogeninių preparatų kompozicijos poveikį karvių pieno primilžiui ir produkcijos kokybei vienų metų laikotarpyje , prieš gydymą ir po gydymo.

8. Įvertinti fermentacinių procesų, gyvulio produkcijos ir sveikatingumo rodiklių ryšius su didžiojo prieskrandžio mikrobiotos aktyvumu didžiajame prieskrandyje.

9. Atlikti švietėjišką veiklą tiriamųjų ūkių specialistams projekto vykdymo laikotarpio viduryje ir baigiantis projektui.

Bendra projekto vertė: 76 947,00 Eur (su PVM).

Projekto įgyvendinimo trukmė: 36  mėn.

Už projektą atsakingas asmuo: Giedrius Palubinskas, LSMU VTMKC vadovas.

Projektas yra įgyvendinamas, ir parodomieji bandymai vyks 4 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupėse: 1 gr. – Joniškio regiono (Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė „Kepaliai“, Skaistgirio ŽŪB, Pakruojo rajono Linkuvos ŽŪB, Guostagalio ŽŪB), 2 gr. - Radviliškio regiono (UAB „Pamargės pienas“, LSMU Baisiogalos gyvulininkystės centras, VŠĮ, Berčiūnai, ŽŪB, Pakruojo rajono ŽŪB „Pelaniškiai“), 3 gr. - Kauno regiono (Šakių rajono Lukšių ŽŪB, Kubilių ŽŪB, Audriaus Banionio ūkis, LSMU praktinio mokymo ir bandymų centras, VŠĮ) ir 4 gr. - Marijampolės regiono (Vazniškių ŽŪB, Antano Nerijaus Narausko ūkis, Dovinės ŽŪB, Padovinio ŽŪB).

Projekto „Fitogeninių preparatų kompozicijų panaudojimas melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotos optimizavimui, produkcijos didinimui ir sveikatingumo gerinimui“ pristatymas ir metodikos aptarimas. Europos Sąjungos patirtis naudojant fitogeninių preparatų kompozicijas siekiant optimizuoti melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotą, mažinti gyvulių sergamumą pieninių karvių bandose, užtikrinti jų gerovę bei didinti pieno produkciją

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU) pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, nuo 2024 m. balandžio mėn. įgyvendina projektą „Fitogeninių preparatų kompozicijų panaudojimas melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotos optimizavimui, produkcijos didinimui ir sveikatingumo gerinimui“ Nr. 23PA-KK-23-1-05574-PR001.

2024 m. lapkričio mėn. įvyko pirmieji dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimai, kurių metu, projekte dalyvaujantys LSMU mokslininkai pateikė detalią informaciją apie projekto įgyvendinimo tikslus, eigą, metodikos subtilybes. Taip pat supažindino dalyvavusius ūkio subjektus ir jų atstovus su fitogeninių preparatų rinka ir jų nauda karvių organizmo funkcijoms bei gerovei, patirtimi naudojant aukščiau minėtus preparatus Europoje ir Lietuvoje, priminė galvijų virškinimo sistemos fiziologinius ypatumus, melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio morfologinius ypatumus ir mikrobiotos svarbą bei Europos sąjungos patirtį gerinant pieno kokybę ir didinant produktyvumą. Susitikimų metu vykusiose diskusijose taip pat buvo aptartos grupės narių ūkiuose vyraujančios problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

Remiantis Jungtinių Tautų organizacijos skelbiama informacija, iki 2050 m., prognozuojama pasaulio gyventojų populiacijos didėjimo tendencija, tad atsižvelgiant į tai, neišvengiamas ir maisto poreikio didėjimas. Atrajotojai virškina daug ląstelienos turinčius augalus, augančius augalininkystei netinkamose žemėse, ir juos paverčia gyvulinės kilmės maisto medžiagomis, tad gali prisidėti prie pasaulinio maisto tiekimo ir maisto sistemos tvarumo. Tinkamai reguliuojant atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikrobiotą galima padidinti pieno produkcijos gamybą nedidinant ūkininkavimui skirtų žemės plotų ir užtikrinti saugią ir kokybišką maisto produkciją. Ypatingai svarbus veiksnys – karvių sveikatingumas, lemiantis ne tik pačių gyvulių gerovę, bet ir didžiojo prieskrandžio parametrus bei visą karvių produkcijos ciklą. Kaip žinia, sveikos karvės yra ne tik laimingesnės, bet ir pasižymi didesniu efektyvumu, o tai tiesiogiai atsispindi ir pieno, ir mėsos gamyboje. Vienas svarbiausių aspektų, turinčių įtakos karvių sveikatingumui – mityba. Subalansuotas pašarų racionas užtikrina, kad karvės gauna visus būtinus maistinius elementus ir leidžia pastaruosius efektyviai panaudoti pieno gamybai ir svorio prieaugiui. Streso mažinimas, tinkama reprodukcinė sveikata ir optimalus gyvulių produktyvumas yra neatsiejami nuo sveikatingumo. Karvių sveikatingumo palaikymas, streso mažinimas užtikrina jų fizinę gerovę, sudaro palankias sąlygas aukšto produktyvumo lygio plėtotei. Svarbu pažymėti, kad egzistuoja glaudi šių veiksnių sanglauda, kurios dėka formuojama visuma, galinti padėti karvėms tapti produktyviais ūkininkavimo subjektais ir sveikais gyvūnais. Skiriant atidų dėmesį karvių sveikatingumui, ne tik pageriname didžiojo prieskrandžio parametrus, bet ir formuojame sveiką, darnią ir produktyvią ūkininkavimo aplinką. Vienas iš būdų karvių sveikatingumui gerinti – karvių mitybos papildymas fitogeniniais preparatais, kurie pasižymi daugialypiu poveikiu įvairioms gyvūnų rūšims, įskaitant karves. Projekto eiga naudojant fitogeninius preparatus, veiklos aktualijos bei gauti duomenys bus pristatomi tolimesniuose suplanuotuose informavimo renginiuose ir  dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimuose.

Projektas yra finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Dėl išsamesnės informacijos projekto įgyvendinimo klausimais prašome kreiptis į LSMU Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovą dr. Giedrių Palubinską (mob. +370 616 19245, el. paštas giedrius.palubinskas@lsmu.lt).

Publikavimo data: 2025-01-29

Visuotinai žinoma, kad fitogeninės medžiagos – inovatyvus būdas – galintis pagerinti melžiamų karvių sveikatą ir produktyvumą. Šios medžiagos efektyviai įsiterpia į gyvulininkystės procesus, padeda palaikyti tinkamą karvių virškinimo sistemos funkcionavimą, stiprina imuninę sistemą, mažina stresą. Tai ne tik naudinga karvėms, bet ir žemės ūkio bendruomenei, kuri siekia aukštos kokybės produkcijos bei tvarios ūkininkavimo praktikos. Tad, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU) pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ tęsia projekto „Fitogeninių preparatų kompozicijų panaudojimas melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotos optimizavimui, produkcijos didinimui ir sveikatingumo gerinimui“ Nr. 23PA-KK-23-1-05574-PR001 įgyvendinimą.

2025 m. balandžio mėn. vyko antrieji (aukščiau minimo projekto) nuotoliniai dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimai, kurių metu, projekte dalyvaujantiems ūkio subjektams ir jų atstovams LSMU mokslininkai pristatė, kaip bus atliekama projekte dalyvaujančių melžiamų karvių grupių sveikatingumo ir produktyvumo analizė, kurios metu bus nustatomos pagrindinės priežastys, mažinančios pieno gamybos efektyvumą, įvertinant karvių sergamumo rodiklius ir gerovės duomenis. Susitikimų metu pasidalinta sukaupta Virškinimo fiziologijos ir patologijos centro ir tarptautine patirtimi, nagrinėjant fiziologinius ir patologinius procesus melžiamų karvių didžiajame prieskrandyje,  taip pat pristatyta neinvazinė gyvūnų sveikatos būklės tyrimo galimybė pasitelkiant seilių biožymenis bei akcentuota pieno baltymų, kaip inovatyvių biomarkerių, mastito diagnostikoje ir efektyvių papildų prevencijoje svarba. Be to, LSMU mokslininkai suteikė žinių, kaip pasirūpinti pieno liauka: nuo fiziologijos iki praktinių sprendimų, aptarė nagų ligų paplitimo spektrą, dažniausias priežastis ir prevencijos būdus, taip pat pristatė pieno ūkių patirtis, problemas ir galimas perspektyvas naudojant informacines sistemas. Sekančiuose projekto veiklos etapuose bus aptariami ir pristatomi paruošiamieji darbai parodomųjų bandymų įdiegimui, kurių metu tiriamosios grupės karvėms bus suduodamas fitogeninės kompozicijos preparatas.

Projekto eiga, veiklos aktualijos bei gauti duomenys bus pristatomi tolimesniuose suplanuotuose informavimo renginiuose ir  dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimuose. Projektas yra finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Dėl išsamesnės informacijos projekto įgyvendinimo klausimais prašome kreiptis į LSMU Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovą dr. Giedrių Palubinską (mob. +370 616 19245, el. paštas giedrius.palubinskas@lsmu.lt).

Publikavimo data: 2025-04-15

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU) pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“ tęsia projekto „Fitogeninių preparatų kompozicijų panaudojimas melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiotos optimizavimui, produkcijos didinimui ir sveikatingumo gerinimui“ Nr. 23PA-KK-23-1-05574-PR001 įgyvendinimą.

2025 m. gruodžio mėn. vyko tretieji nuotoliniai dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimai, kurių metu LSMU mokslininkai su projekte dalyvaujančiais ūkio subjektais ir jų atstovais aptarė paruošiamuosius darbus parodomojo bandymo įdiegimui, karvių atrankos aspektus, taip pat parodomojo bandymo vykdymui reikalingas įsigyti priemones ir atlikti tyrimus.

Susitikimų metu pabrėžta fitogeninių medžiagų reikšmingumo įtaka ūkininkavimui be streso galimybė, naudojant natūralius fitogeninius kompozicijų derinius (galinčius veikti kaip antioksidantai) prisidėti ir prie Europos žaliojo kurso strategijos, saugant aplinką ir gamtą. Be to, optimizuojant karvių fiziologinius procesus, gali būti eliminuojama ir susirgimų tikimybė, mažinamos neigiamos pasekmės gyvulio sveikatai, gerovei bei produktyvumui. Taip pat pristatyti bendri ir detalūs apžvalginės, projekte dalyvaujančių ūkių, statistinės analizės (galvijų skaičius, karvių dalis, veislių pasiskirstymo pagal regionus specifika (klimatinių sąlygų, geografinės vietos, ūkių individualumo įtaka), amžių ir kt.) duomenys, bendros pieno primilžių Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse ir pieno ūkių struktūros kaitos tendencijos bei situacija Lietuvoje, bandymų ir mėginių pasiskirstymo aspektai tarp projekte dalyvaujančių ūkio subjektų ir mėginių ėmimo metodikos aptarimas.

Be to, LSMU mokslininkai suteikė žinių apie melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio tyrimo svarbą, turinio ėmimo ir transportavimo metodikos ypatumus bei projekto metu tiriamus ir analizuojamus mikrobiologinius ir biocheminius rodiklius bei turinio mikrobiotos sąveikos tarpusavyje ir su šeimininku reikšmę ir jos įtaką produkcijai (pienas, mėsa), imuniniam atsakui bei gyvūno reprodukcijos ir augimo profiliams. Vykdant pieno rodiklių tyrimų aptarimą pristatyta pieno kokybinių ir sudėties rodiklių analizė, įskaitant pieno riebalų rūgščių tyrimus. Akcentuota įvairių veiksnių įtaka riebalų rūgščių kiekio kaitai piene (pašarai, šėrimo racionas, šėrimo būdas, pašarų kokybė, genetika, karvės veislė, laktacija, aplinkos sąlygos, stresas, melžimas ir kt.) ir šių pieno riebalų rūgščių analizės galimybių spektras. Aptariant numatytus ištirti kraujo rodiklius, akcentuotas karvių kraujyje pasirinktų tirti biožymenų tikslingumas, įgalinantis gauti naudingos informacijos vertinant karvių bandos sveikatingumą.

Iš viso, projekto dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimuose dalyvavo daugiau nei 50 suinteresuotų atstovų iš įvairių ūkių subjektų.

Tolimesnės projekto žinios ir duomenys bus pateikiami suplanuotuose informavimo renginiuose (seminarai, lauko dienos) ir dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimuose. Projektas yra finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Dėl išsamesnės informacijos projekto įgyvendinimo klausimais prašome kreiptis į projekto administratorių prof. dr. Vaidą Oberauską (el. paštas vaidas.oberauskas@lsmu.lt) arba LSMU Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovą dr. Giedrių Palubinską (mob. 0 616 19245, el. paštas giedrius.palubinskas@lsmu.lt).

Publikavimo data: 2026-01-07

Žemiau esančioje skiltyje „Dokumentai“ galite rasti projekto įgyvendinimo eigoje parengtus informacinius straipsnius.