Visos naujienos
Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatas spalio 8 d. organizavo „LKT dirbtuvių“ renginį, kuriame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros prof. dr. Gintarė Zaborskienė pristatė įgyvendinto projekto „Gyvūnų gerovės ir skerdenų kokybės užtikrinimas kuriant trumpąsias maisto tiekimo grandines mėsinės galvijininkystės ūkiuose“ rezultatus. Pranešime aptarta, kaip gyvūnų laikymo, transportavimo ir skerdimo sąlygos siejasi su jų gerove, produkcijos kokybe ir ūkių veiklos efektyvumu.
Projektą įgyvendino Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kartu su VšĮ Tęstinio mokymo ir konsultavimo centru bei penkiais mėsinių galvijų augintojais. Projekto tikslas – nustatyti gyvūnų gerovės ir kitus veiksnius, galinčius bloginti skerdenų bei mėsos kokybę, ir paskatinti ūkininkus kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, siekiant ekonominės naudos ir aprūpinant vartotojus kokybiška, saugia produkcija.
Pristatymo metu apžvelgti partnerių ūkiuose atlikti tyrimai, apėmę galvijų laikymo sąlygų ir elgsenos stebėjimą, kraujo rodiklių analizę bei skerdenų ir mėsos kokybės vertinimą. Gyvūnų gerovei įvertinti pasitelktos „Welfare Quality“ ir ANI sistemos. Jos padėjo sistemingai įvertinti judėjimo laisvę, socialinį kontaktą, laikymo aplinką, priežiūrą ir kitus gyvūnų poreikiams svarbius veiksnius bei nustatyti, kur reikalingi pokyčiai.
Viena iš pristatytų išvadų – galimybė būti lauke teigiamai veikia mėsinių galvijų gerovę ir elgseną. Šaltuoju metų laikotarpiu tvartuose laikomiems galvijams svarbi galimybė išeiti į diendaržį, o laikant gyvulius lauke būtina pasirūpinti priedanga, tinkama guoliaviete, pašaru ir vandeniu. Taip pat aptarta gyvūnų elgsena transportavimo ir priešskerdiminiu laikotarpiais bei skirtingų veislių galvijų reakcija į stresą.
Dėmesio skirta ir mažų ūkininkų bei pramoninių skerdyklų palyginimui. Projekto tyrimuose nustatyta, kad skerdimas vietinėse mažose skerdyklose buvo palankesnis galvijų gerovei priešskerdiminio laikymo ir skerdimo metu. Tačiau tinkamai užtikrinus gyvūnų gerovę, skerdyklos dydis ir transportavimas neturėjo statistiškai patikimos įtakos tirtoms mėsos technologinėms bei juslinėms savybėms. Pristatyme akcentuota gyvulių sveikatingumo, įmitimo, tinkamo šėrimo ir visų mėsos gavybos etapų kontrolės svarba.
Ūkiuose atlikti tyrimai leido parinkti konkrečias gerinimo priemones. Koreguotas šėrimas, sustiprinta gyvulių svorio ir įmitimo kontrolė, tobulintas jų paruošimas skerdimui. Taip pat pateiktos rekomendacijos dėl skerdenų paruošimo, vertinimo ir mėsos brandinimo. Ūkių darbuotojai buvo mokomi vertinti skerdenas, o UAB „Kinderio limuzinai“ direktorius baigė skerdenų vertintojų mokymus.
Vienas svarbiausių praktinių projekto rezultatų – Aurelijos Janušienės ir Vilmos Živatkauskienės ūkiuose sukurtos naujos, o Mindaugo Kinderio ir Ričardo Kvekšo ūkiuose išplėtotos jau veikusios trumposios mėsos tiekimo grandinės. Sistemingas duomenų rinkimas ir jų analizė padėjo ūkininkams tikslingiau planuoti gamybą, mažinti produkcijos nuostolius ir savikainą. Pristatyta patirtis parodė, kaip mokslo ir ūkininkų bendradarbiavimas gali prisidėti prie gyvūnų gerovės, produkcijos kokybės ir efektyvesnės ūkių veiklos.
Projekto rezultatais dalytasi 21 lauko dienoje, keturiuose seminaruose ir konferencijoje – šiuose renginiuose iš viso dalyvavo 347 dalyviai. Taip pat parengti informaciniai lankstinukai ir rekomendacijos, padedančios gyvūnų gerovės bei skerdenų kokybės užtikrinimo priemones pritaikyti ūkiuose.
Kviečiame peržiūrėti renginio įrašą ir susipažinti su pranešėjos pristatyta medžiaga.