Visos naujienos

Renginyje pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo 2024–2027 m. projekto „AgroSens“ ir Žemės ūkio ministerijos finansuojamo 2024–2026 m. projekto „Organinė anglis šalies regionų dirvožemiuose – duomenų skaitmenizavimas ir modeliavimas, situacijos vertinimas, išsaugojimo dirvožemyje priemonės“ rezultatai.

Pirmąjį pranešimą skaitmeninių jutiklių integravimo dirvožemio savybėms prognozuoti tema skaitė LAMMC vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Žydelis. Pristatydamas „AgroSens“ projekto rezultatus, jis apžvelgė tyrimus, kuriuose laboratorinių analizių duomenys derinti su bepiločių skraidyklių, palydovų ir dirvožemio elektromagnetinės indukcijos jutiklių duomenimis. Taikant mašininį mokymąsi vertintos galimybės prognozuoti dirvožemio organinės anglies kiekį, granuliometrinę sudėtį, drėgmę ir pH.

Tyrimuose tiksliausiai prognozuoti dirvožemio organinės anglies ir molio kiekiai, o pH prognozės buvo silpniausios. Bepiločių skraidyklių ir palydoviniai duomenys geriausiai tiko organinės anglies, elektromagnetinės indukcijos jutiklių duomenys – molio kiekiui prognozuoti. Taip pat nustatyta, kad kelių jutiklių duomenų derinimas ne visada padidino tikslumą. Pristatyme atkreiptas dėmesys, kad modelių rezultatai priklauso nuo konkretaus lauko sąlygų, todėl jų pritaikymas kituose laukuose turi būti vertinamas atskirai.

LAMMC vyriausioji mokslo darbuotoja Žydrė Kadžiulienė aptarė dirvožemio organinės anglies reikšmę ir agronominių sprendimų poveikį jos kaupimuisi. Pranešime apžvelgtas organinės anglies pasiskirstymas šalies dirvožemiuose bei gamtinių sąlygų, dirvožemio savybių ir ūkininkavimo įtaka anglies išsaugojimui. Akcentuota, kad ilgalaikiam organinės anglies atsargų didėjimui svarbus tiek didesnis anglies patekimas į dirvožemį, tiek palankios sąlygos jai išlikti.

Pristatymo metu dėmesio skirta nuolatinės augalinės dangos, stiprios augalų šaknų sistemos, organinių medžiagų papildymo ir mažesnio žemės dirbimo intensyvumo reikšmei. Taip pat aptartas dirvožemio rūgštumo ir drėgmės režimo poveikis. Pateikta medžiaga parodė, kad organinės anglies išsaugojimo priemones svarbu parinkti atsižvelgiant į konkretaus dirvožemio savybes, o jų poveikį vertinti pasitelkiant stebėsenos duomenis.

Trečiajame pranešime LAMMC mokslo darbuotoja dr. Asta Kazlauskaitė-Jadzevičė pristatė, kaip jutikliai padeda prognozuoti metalų ir metaloidų koncentracijas Lietuvos dirvožemiuose. Tyrime penkiuose žemės ūkio laukuose surinktų dirvožemio ėminių laboratorinių analizių rezultatai derinti su bepiločių skraidyklių multispektriniais vaizdais ir mašininio mokymosi modeliais. Vertintos aštuonių elementų koncentracijos ir galimybės sudaryti jų pasiskirstymo laukuose žemėlapius.

Visuose tirtuose laukuose nustatytos metalų ir metaloidų koncentracijos neviršijo didžiausių leidžiamų koncentracijų, tačiau tarp laukų reikšmingai skyrėsi. Prognozėms svarbiausios buvo išmatuotos dirvožemio savybės, o vien bepiločių skraidyklių duomenų nepakako patikimam vertinimui. Modeliai geriau atspindėjo skirtumus tarp laukų nei koncentracijų kaitą vieno lauko viduje. Pristatyme pabrėžta, kad parengti žemėlapiai gali padėti parinkti papildomų ėminių ėmimo vietas, tačiau laboratorinių matavimų nepakeičia.

Paskutinį pranešimą apie nuotolinių multispektrinių duomenų taikymą kukurūzų biomasės derliui prognozuoti skaitė LAMMC doktorantas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Ardas Kavaliauskas. Jis pristatė 2023–2025 m. dviejose skirtingų dirvožemių vietovėse vykdytus tyrimus, kuriuose bepiločių skraidyklių duomenys derinti su aplinkos rodikliais ir lauko matavimais. Vertinta, kaip tiksliai mašininio mokymosi modeliai prognozuoja kukurūzų antžeminę biomasę ir ar ankstesnių metų duomenimis parengti modeliai tinka kitam sezonui.

Tiksliausios prognozės gautos derinant nuotolinius spektrinius duomenis su lauko matavimais. Iš pastarųjų didžiausią reikšmę turėjo augalų aukštis, o aplinkos rodiklių įtraukimas tikslumą padidino nedaug arba jį sumažino. Kaip viena tolesnių tyrimų krypčių pristatyta galimybė augalų aukštį nustatyti iš bepiločių skraidyklių duomenų ir taip sumažinti lauko matavimų poreikį.

Renginyje pristatyti tyrimai atskleidė skaitmeninių technologijų galimybes išsamiau vertinti dirvožemio ir pasėlių būklę. Kartu išryškėjo laboratorinių tyrimų, lauko matavimų ir konkrečios vietovės sąlygų įvertinimo svarba – šie duomenys padeda patikrinti prognozių patikimumą ir įvertinti jų praktinį pritaikomumą.

Kviečiame peržiūrėti renginio įrašą ir susipažinti su pranešėjų pristatyta medžiaga.