Visos naujienos
Kiekvieną mėnesį ekranuose susitinkantys Šiaurės Baltijos regiono klasterio Nacionalinių BŽŪP tinklų atstovai kartą per metus susitinka gyvai aptarti regiono Nacionalinių BŽŪP tinklų veiklas, planus, problemas ir kylančius iššūkius, pasidalinti naujienomis bei apsikeisti gerąja patirtimi. Šių metų susitikimas vyko spalio 22–23 dienomis Suomijoje, Hyvinkää mieste. Ypač smagu, kad šių metų susitikime Suomijoje dalyvavo visų klasteriui priklausančių šalių – Lenkijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Danijos ir Lietuvos – Nacionalinių BŽŪP tinklų atstovai, taip pat Europos BŽŪP tinklo atstovas.
Susitikime Suomijoje pasidalinta gerąja Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpių veiklų praktika ir aptartas tinklų vaidmuo prisidedant prie NRPP rengimo
Susitikimas prasidėjo trumpu kiekvienos šalies parengtu pranešimu, kuriame buvo pasirinkta viena arba kelios veiklos, kurias kiekviena šalis laiko labiausiai pavykusia iniciatyva, reikšmingai prisidėjusia prie šios šalies BŽŪP tinklo tikslų siekimo. Buvo įdomu ir naudinga išgirsti kitų šalių patirtį, pasidalinti gerąja patirtimi bei papasakoti apie tai, ką veikia Lietuvos BŽŪP tinklas.
Švedija pasirinko pristatyti dvi veiklas. Pirmoji – viešinimo kampanija, kurios metu buvo parengtos publikacijos apie 21 jauną žmogų, pasirinkusį ūkininko kelią – trumpai pristatytas jo valdomas ūkis, vykdomos veiklos, pasikeitimai, kuriems įvykti padėjo gauta ES parama, svajonės bei ateities planai. Antroji švedų pristatyta veikla – pradėtos tiesioginės vaizdo transliacijos, kurių metu aptariami aktualūs kaimo plėtros klausimai. Tai maždaug 45 minučių trukmės vykstančios transliacijos gyvai, kuriose paprastai dalyvauja 3 skirtingų sričių ekspertai.
Latvijos BŽŪP tinklo atstovė pristatė 11 parengtų strategijų, skirtų žinių sklaidai ir inovacijų plėtrai. Visos parengtos strategijos buvo pateiktos ŽŪŽIS (Latvijos žemės ūkio žinių ir inovacijų mainų sistemos) strateginei tarybai, o susitikimo su ja metu buvo aptarta, kaip Latvijos kaimo tinklas galėtų prisidėti prie šių strategijų įgyvendinimo.
Suomijos kolegos pristatė savo sukurtą visiems kaimo plėtros dalyviams skirtą skaitmeninę platformą. Platforma buvo paleista dar 2022 metais ir sulaukia maždaug nuo 1,5 iki 2 tūkst. lankytojų per dieną. Platformoje taip pat galima rasti maždaug 22 tūkst. paramos projektų ir 820 žemės ūkio konsultantų duomenų bazę. Platforma vienija daugiau nei 6,2 tūkst. registruotų vartotojų, joje taip pat galite rasti diskusijų erdvę, informaciją apie artėjančius renginius ir kt. Lietuva taip pat turi tokią skaitmeninę platformą – jei dar neišbandėte, kviečiame apsilankyti, įvertinti ir aktyviai naudotis šios platformos teikiamais privalumais.
Danijos BŽŪP tinklo atstovės taip pat pasirinko pristatyti keletą sėkmingai įgyvendintų veiklų – konferencijas ir gerosios praktikos dirbtuves bei interaktyvų Vietos veiklos grupių žemėlapį.
Lenkija pristatė įgyvendintą kampaniją, skirtą aktyviau įtraukti socialinius partnerius į Lenkijos kaimo tinklo veiklas bei skatinti jų tarpusavo bendradarbiavimo veiklas. Kampanijos veiklos apėmė apsikeitimą žiniomis, naujų iniciatyvų planavimą bei įgyvendinimą, dalijimąsi gerąja praktika.
Estijos kolegės pristatė įgyvendintą projektą, orientuotą į socialiai pažeidžiamų grupių integraciją, bendradarbiaujant su Vietos veiklos grupėmis.
Lietuvos kaimo tinklo vadovė Jurgita Pugačiauskaitė-Butrimienė pristatė dvi Lietuvos kaimo tinklo įgyvendintas iniciatyvas. Pirmoji – šių metų pirmojoje pusėje sėkmingai įgyvendintas projektas „Mažieji ūkininkai“, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 moksleivių iš 11 Lietuvos mokyklų. Antroji iniciatyva – virtualių renginių ciklas „LKT dirbtuvės“, kurių metu visiems suinteresuotiesiems kaimo plėtros dalyviams buvo išsamiai pristatyti Strateginio plano intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklių ir kitų susijusių teisės aktų projektai, taip pat sėkmingai įgyvendinti EIP veiklos grupių, Lietuvos kaimo tinklo narių projektai, esminiai teisės aktų pasikeitimai, vyko mokymai nepriklausomiems žemės ūkio konsultantams. Iš viso nuo 2023 metų jau vyko 78 tokio pobūdžio virtualūs renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. suinteresuotųjų kaimo plėtros dalyvių.
Antrojoje susitikimo dalyje – dėmesys naujajam finansavimo laikotarpiui ir BŽŪP tinklų vaidmeniui rengiant NRPP
Susitikimo metu ES BŽŪP tinklo atstovas Alistair Prior Šiaurės Baltijos klasterio BŽŪP tinklų atstovams pristatė pagrindinius spalio 8 d. Airijoje vykusio seminaro „Kaimo plėtros dalyvių įtraukimas į nacionalinių ir regioninių partnerystės planų rengimą“ (angl. Workshop on Engagement of Rural Stakeholders in NRPP Development) aspektus bei įžvalgas. Susitikimo dalyviai aptarė dabartinę situaciją savo šalyse, pasidalino informacija apie dabartinę NRPP rengimo eigą kiekvienoje iš Šiaurės Baltijos klasterio šalių. Buvo įdomu išgirsti kaimynų patirtį rengiant pagrindinį strateginį naujojo finansinio laikotarpio dokumentą, aptarti galimą jo struktūrą, turinį bei Nacionalinių BŽŪP tinklų vaidmenį jo rengime ir įgyvendinime.
Antrąją susitikimo dieną buvo aplankyti net keturi pagal LEADER priemonę įgyvendinti paramos projektai
Antrąją susitikimo dieną Suomijos BŽŪP tinklo kolegos pakvietė svečius aplankyti net keturis pagal LEADER priemonę įgyvendintus ES paramos projektus. Visi aplankyti projektų buvo labai skirtingi, tačiau kiekvienas savitai įdomus ir įtraukiantis.
Pirmasis iš projektų – keramikos dirbtuvės ir įrengta jauki kavinukė, kurioje lankytojai gali pasimėgauti gardžia kava, patiekta dailiuose rankų darbo puodeliuose. Pasinaudojus paramos lėšomis buvo įrengtas veiklai vykdyti skirtas pastatas, įsigyta keramikos dirbiniams gaminti bei kavai ruošti skirta įranga. Paramos gavėja sukūrė nuolatinę darbo vietą sau bei dar keturiems sezoniniams darbuotojams ir taip prisidėjo prie kaimiškosios vietovės plėtros savo regione.
Antrasis aplankytas projektas – istoriniai Rajamakio priešlėktuvinės gynybos bokštai Rajamakio gyvenvietėje, pietų Suomijoje, Nurmijarvi savivaldybėje, maždaug 45 km į šiaurę nuo Helsinkio. Suomijos karo istorijoje Rajamakis išsiskiria savo pramonine reikšme: čia veikė spirito gamykla, kurios gamybiniai pajėgumai karo metu buvo svarbūs ir valstybės reikmėms. 1939–1940 m. Žiemos karo metu Rajamäki gamykloje buvo pagaminta apie 500 000 Molotovo kokteilių, skirtų kovai su sovietų tankais. Šiuo metu viename iš išlikusių statinių baigiamas įrengti muziejus, kuriame pasakojama tiek unikalių statinių, tiek pačio miestelio istorija.
Trečiasis projektas – ekologinis ūkis, kuriame auginamos ekologiškos avižos, įvairios ankštinės kultūros bei parduodama tiek pačiame ūkyje, tiek aplinkinėse vietovėse užauginta bei pagaminta ekologiška ar sveikatai palanki produkcija – košės, miltai, džemai, sultys, arbatos, kepiniai ir kt. Pasinaudojus ES parama buvo suremontuotas ir veiklai pritaikytas ūkinis pastatas bei įsigyta veiklai būtina įranga ir technika – grūdų separatorius, presas ir kt.
Paskutinysis aplankytas projektas – Espoo mieste, netoli Helsinkio, vaizdingoje Pakankiulo dvaro aplinkoje 1979 metais įsikūręs senovinių automobilių muziejus. Tai nėra modernus automobilių muziejus su interaktyviais ekranais ar futuristinėmis ekspozicijomis. Jo žavesys – autentiški seni automobiliai, motociklai, istorinė technika ir atmosfera, primenanti didžiulį senovinių transporto priemonių garažą. Jis įsikūręs buvusiame didžiuliame granito akmens tvarte, priklausiusiame Pakankiulo dvarui, netoli Bodomo ežero. Istorinis pastatas suteikia muziejui išskirtinį charakterį – automobiliai eksponuojami per du aukštus. ES paramos lėšomis buvo suremontuotas pastatas bei įrengta gelžbetoninė estakada, skirta saugiai gabenti automobilius į antrąjį pastato aukštą ir iš jo.
Dvi dienos diskusijų, apsikeitimo gerąja praktika bei idėjomis prabėgo labai greit bei ne mažiau naudingai. Suomijoje vykęs Šiaurės Baltijos regiono klasterio Nacionalinių BŽŪP tinklų atstovų susitikimas dar kartą patvirtino tarptautinio bendradarbiavimo, dalijimosi gerąja patirtimi ir bendrų sprendimų paieškos svarbą. Susitikimo metu pristatytos sėkmingos skirtingų šalių iniciatyvos, aptarti naujojo finansavimo laikotarpio iššūkiai ir Nacionalinių BŽŪP tinklų vaidmuo, o aplankyti LEADER projektai leido praktiškai susipažinti su ES paramos kuriama nauda vietos bendruomenėms ir kaimo vietovėms. Parsivežtos naujos idėjos, apie kurias jau visai netrukus papasakosime daugiau, ir užmegzti bei sustiprinti ryšiai taps vertingu pagrindu tolesnėms Lietuvos kaimo tinklo veikloms, siekiant skatinti inovacijas, bendradarbiavimą ir tvarią kaimo plėtrą.
Daugiau informacijos apie įvykusį susitikimą bei jo metu pristatytus pranešimus galite rasti čia. Kitas gyvai vyksiantis Šiaurės Baltijos regiono klasterio atstovų susitikimas vyks 2027 metų rudenį Estijoje. O iki tol, kaip ir kiekvienais metais, regiono naujienas, įgyvendinamas veiklas, bendras problemas, iššūkius ir jų sprendimo būdus aptarsime kiekvieną mėnesį vyksiančiuose nuotoliniuose klasterio atstovų susitikimuose.
