Visos naujienos

Susitikime dalyvavo daugiau nei 80 nacionalinių BŽŪP tinklų atstovų iš 26 ES šalių, BŽŪP įgyvendinimo kontaktų centro (angl. CAP implementation Contact Point), DG-AGRI ir Europos Komisijos atstovai. Renginyje dalyvavę Lietuvos kaimo tinklo atstovai kartu su kolegomis iš kitų Europos šalių dalijosi patirtimi, diskutavo apie veiksmingas bendradarbiavimo skatinimo priemones ir susipažino su praktiniais sėkmingų projektų pavyzdžiais.

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta nacionalinių BŽŪP tinklų vaidmeniui skatinant bendradarbiavimą įgyvendinant BŽŪP strateginius planus bei rengiantis naujajam finansavimo laikotarpiui. Dalyviai aptarė bendradarbiavimo galimybes aplinkosaugos ir klimato kaitos, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros srityse, Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių iniciatyvas bei LEADER metodo įgyvendinimą.

Renginio metu pristatyti pranešimai susijusiomis temomis, interaktyvias užduotis, grupines diskusijas ir pažintinius vizitus, kurių metu buvo galima iš arti susipažinti su geraisiais Airijoje įgyvendinamų bendradarbiavimo projektų pavyzdžiais.

Bendradarbiavimo sėkmė prasideda nuo pasitikėjimo ir bendrų tikslų

Viena svarbiausių 8-ojo Europos Sąjungos šalių nacionalinių BŽŪP tinklų atstovų susitikimo žinučių – veiksmingas bendradarbiavimas neatsiranda savaime. Jam būtinos palankios sąlygos, tarpusavio pasitikėjimas, aiškiai apibrėžti tikslai ir aktyvus visų suinteresuotųjų šalių įsitraukimas.

Tai renginio pradžioje iliustravo interaktyvi užduotis, kurios metu dalyviai grupėse turėjo sudėlioti dėliones, simbolizuojančias pagrindinius sėkmingo bendradarbiavimo elementus. Tačiau nė viena grupė neturėjo visų reikalingų detalių – norint atlikti užduotį, teko bendradarbiauti, ieškoti partnerių ir keistis turimomis detalėmis su kitomis grupėmis. Ši praktinė veikla vaizdžiai atskleidė vieną svarbiausių bendradarbiavimo principų: bendrų rezultatų galima pasiekti sujungiant skirtingas patirtis, žinias ir visapuses pastangas.

Pasibaigus interaktyviai užduočiai, Europos BŽŪP tinklo atstovas Alistair Prior pristatė pagrindines sėkmingo bendradarbiavimo prielaidas ir Europos Sąjungos politikos priemones, skirtas bendroms iniciatyvoms skatinti. Diskusijose pabrėžta, kad finansinė parama yra svarbi, tačiau vien jos nepakanka. Ne mažiau reikšmingas vaidmuo tenka partnerių paieškai, tarpusavio ryšių stiprinimui, informacijos sklaidai ir praktinei pagalbai inicijuojant bei įgyvendinant bendrus projektus.

Būtent šiose srityse nacionaliniai BŽŪP tinklai gali sukurti didelę pridėtinę vertę – veikti kaip jungiamoji grandis tarp skirtingų sektorių atstovų, padėti jiems atrasti bendrus interesus ir sudaryti sąlygas ilgalaikei partnerystei.

Europos šalių patirtis: nuo inovacijų žemės ūkyje iki trumpųjų maisto tiekimo grandinių

Susitikimo metu pristatyti skirtingų Europos šalių nacionalinių BŽŪP tinklų veiklos pavyzdžiai atskleidė bendradarbiavimo skatinimo priemonių įvairovę.

Airijos BŽŪP tinklo atstovas Dave Barry pristatė EIP-AGRI iniciatyvoms skirtus gebėjimų stiprinimo seminarus, padedančius potencialiems projektų vykdytojams užmegzti partnerystes. Ši patirtis parodė, kad inovacijų diegimui žemės ūkyje svarbu ne tik turėti perspektyvią idėją, bet ir suburti tinkamą komandą, kurioje bendradarbiautų ūkininkai, mokslininkai, konsultantai ir kiti specialistai.

Estijos kaimo tinklo atstovė Reve Lambur pristatė veiklas, skirtas maisto tinklų ir trumpųjų tiekimo grandinių stiprinimui. Aptarta, kaip bendradarbiavimas tarp vietos gamintojų ir kitų maisto sistemos dalyvių gali padėti plėtoti vietos rinkas, stiprinti smulkiųjų gamintojų galimybes ir kurti didesnę pridėtinę vertę regionuose.

Ispanijos nacionalinio BŽŪP tinklo „Red PAC“ atstovės Sara Josefa Herrero Rodríguez ir Sandra Álvarez Fernández pasidalijo patirtimi skatinant bendras aplinkosaugos ir klimato kaitos iniciatyvas. Jų pristatyme išryškėjo suinteresuotųjų šalių įtraukimo svarba, siekiant, kad aplinkosaugos priemonės atitiktų realius ūkininkų, vietos bendruomenių ir aplinkosaugos organizacijų poreikius.

Čekijos nacionalinio tinklo atstovė Zuzana Dvořáková pristatė bendradarbiavimo patirtį įgyvendinant LEADER metodą. Šis pavyzdys dar kartą patvirtino vietos veiklos grupių svarbą telkiant bendruomenes, skatinant partnerystę ir ieškant vietos poreikius atitinkančių sprendimų.

Skirtingų šalių pristatymai leido įsitikinti, kad nors bendradarbiavimo formos ir taikomos priemonės gali skirtis, jų sėkmę dažniausiai lemia panašūs veiksniai – pasitikėjimas, aiškiai suvokiama bendradarbiavimo nauda, aktyvus partnerių dalyvavimas ir nuoseklus iniciatyvų palaikymas.

Kokių priemonių reikia veiksmingesniam bendradarbiavimui?

Teminėse darbo grupėse renginio dalyviai gilinosi į keturias pagrindines bendradarbiavimo sritis ir ieškojo būdų, kaip nacionaliniai BŽŪP tinklai galėtų veiksmingiau prisidėti prie jų plėtros.

LEADER ir bendruomenių inicijuotos vietos plėtros srityje akcentuota gerosios praktikos pavyzdžių sklaidos, vietos veiklos grupių gebėjimų stiprinimo ir nuolatinio bendravimo svarba. Dalyviai sutarė, kad bendradarbiavimą būtina skatinti ne tik pristatant sėkmingus projektus, bet ir teikiant praktinę pagalbą potencialiems partneriams. Taip pat pabrėžtas poreikis supaprastinti bendradarbiavimo procesus ir kuo geriau išnaudoti jau turimas priemones bei sukauptą patirtį.

EIP-AGRI iniciatyvų srityje išskirtas nacionalinių tinklų vaidmuo organizuojant mokymus, tarpininkaujant partnerių paieškoje ir stiprinant potencialių projektų vykdytojų gebėjimus. Diskusijose atkreiptas dėmesys į būtinybę aktyviau įtraukti ūkininkus, aiškiau pristatyti praktinę inovacijų naudą ir didinti moterų vaidmens bei indėlio į inovacijas matomumą.

Aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje svarbiausiu sėkmės veiksniu įvardytas suinteresuotųjų šalių poreikių nustatymas ir jų įtraukimas dar priemonių planavimo etape. Ūkininkų, aplinkosaugos organizacijų, konsultantų ir kitų partnerių dalyvavimas leidžia kurti priemones, kurios būtų ne tik aplinkosauginiu požiūriu reikšmingos, bet ir praktiškai įgyvendinamos. Kartu pažymėta, kad nacionaliniams BŽŪP tinklams, atliekantiems šį koordinavimo ir įtraukimo vaidmenį, būtinas pakankamas vadovaujančiųjų institucijų palaikymas ir ištekliai.

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių ir kitų bendradarbiavimo formų srityje daug dėmesio skirta pasitikėjimo tarp partnerių stiprinimui. Pabrėžta, kad sėkmingam bendradarbiavimui svarbus dalyvavimu grindžiamas sprendimų priėmimas, dalijimasis gerąja patirtimi ir pradinių bendrų iniciatyvų rizikų mažinimas. Ypač svarbu padėti potencialiems partneriams įveikti pirmuosius bendradarbiavimo etapus, kai dar nėra susiformavę tvirti tarpusavio ryšiai ar aiškus veiklos modelis.

Šių diskusijų rezultatai atskleidė, kad nacionalinių BŽŪP tinklų veikla neturėtų apsiriboti vien informacijos apie paramos galimybes sklaida. Ne mažiau svarbu aktyviai telkti partnerius, stiprinti jų kompetencijas ir padėti bendradarbiavimo idėjas paversti konkrečiais projektais.

Nacionaliniai BŽŪP tinklai – tarpininkai tarp institucijų ir vietos bendruomenių

Antrąją susitikimo dieną ypatingas dėmesys skirtas nacionalinių BŽŪP tinklų, vadovaujančiųjų institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių tarpusavio santykiams.

Panelinėje diskusijoje dalyvavę Airijos, Belgijos Valonijos regiono, Portugalijos ir Švedijos atstovai pabrėžė, kad nacionalinių BŽŪP tinklų veiklos veiksmingumas glaudžiai susijęs su aiškiu jų vaidmeniu, instituciniu pasitikėjimu ir gebėjimu atliepti tikruosius kaimo vietovių poreikius.

Airijos vadovaujančiosios institucijos atstovė Marie Duffy, pristatydama LEADER įgyvendinimo patirtį, akcentavo tarpusavio pasitikėjimo tarp nacionalinio BŽŪP tinklo ir vadovaujančiosios institucijos svarbą.

Valonijos nacionalinio tinklo atstovas Xavier Delmon pažymėjo, kad nacionalinių BŽŪP tinklų veikla turi būti planuojama atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių poreikius. Šį principą jis iliustravo anglies kaupimą ūkininkaujant skatinančių veiklų pavyzdžiu, parodančiu, kaip poreikių analizė ir aktyvus dalyvių įtraukimas gali padėti organizuoti tikslingesnes veiklas.

Portugalijos nacionalinio tinklo atstovė Maria Custódia Correia pabrėžė būtinybę aiškiai komunikuoti apie nacionalinių BŽŪP tinklų funkcijas, kad suinteresuotosios šalys žinotų, kur gali kreiptis informacijos ar pagalbos.

Švedijos nacionalinio tinklo atstovė Emma Svensson atkreipė dėmesį į ilgalaikio veiklos planavimo svarbą. Pasak jos, aiškiai apibrėžtas BŽŪP tinklo vaidmuo sudaro prielaidas nuosekliai planuoti veiklas ir užtikrinti, kad jos atitiktų suinteresuotųjų šalių poreikius.

Viena reikšmingiausių diskusijos išvadų – nacionaliniai BŽŪP tinklai gali veikti kaip neutralūs tarpininkai tarp politiką įgyvendinančių institucijų ir vietos lygmeniu veikiančių suinteresuotųjų šalių. Toks vaidmuo leidžia ne tik geriau perteikti informaciją apie BŽŪP priemones, bet ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį, padedantį institucijoms geriau suprasti praktinius iššūkius, su kuriais susiduria ūkininkai, kaimo bendruomenės ir kiti paramos gavėjai.

Praktiniai Airijos pavyzdžiai: bendradarbiavimas kuria apčiuopiamus rezultatus

Po dviejų dienų diskusijų renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su geraisiais Airijoje įgyvendinamų bendradarbiavimo projektų pavyzdžiais. Buvo organizuoti du pažintinių vizitų maršrutai, apimantys EIP-AGRI, LEADER ir agrarinės aplinkosaugos iniciatyvas.

Pirmasis projektas – ūkininkų inicijuotas bendradarbiavimo modelis, skirtas praktinėms ekologinio ūkininkavimo problemoms spręsti. Įgyvendinant šią iniciatyvą taikomi integruoto ekologinio piktžolių valdymo sprendimai, dalijamasi ta pačia žemės ūkio technika ir pasitelkiamos skaitmeninės tiksliosios žemdirbystės technologijos. Šis pavyzdys parodė, kaip ūkininkų bendradarbiavimas gali padėti efektyviau naudoti turimus išteklius, dalytis žiniomis ir kartu spręsti kasdienius ūkininkavimo iššūkius.

Antrasis projektas skirtas perinčių tilvikinių paukščių populiacijų apsaugai ir atkūrimui. Iniciatyvoje bendradarbiauja valstybės institucijos ir privatūs žemės savininkai, siekiant suderinti kraštovaizdžio tvarkymą, buveinių apsaugą ir ilgalaikius biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus. Šis projektas atskleidė, kad veiksmingoms gamtosaugos priemonėms būtinas skirtingų žemės naudotojų ir atsakingų institucijų veiksmų koordinavimas.

Šie pavyzdžiai ypač aiškiai atskleidė, kad kai kurių aplinkosaugos problemų neįmanoma veiksmingai išspręsti vieno ūkio ar vienos organizacijos pastangomis. Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, būtina koordinuoti veiksmus platesniu teritoriniu mastu ir užtikrinti skirtingų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

Pagrindinės susitikimo įžvalgos ir jų aktualumas Lietuvai

Dalyvavimas 8-ajame Europos šalių nacionalinių BŽŪP tinklų susitikime suteikė galimybę susipažinti su skirtingais bendradarbiavimo skatinimo modeliais ir įvertinti jų pritaikymo galimybes Lietuvos kaimo plėtros kontekste.

Apibendrinant renginio metu išsakytas mintis, galima išskirti keletą svarbiausių įžvalgų.

Pasitikėjimas yra ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindas. Tvarios partnerystės kuriamos nuosekliai, užtikrinant atvirą komunikaciją, skaidrų sprendimų priėmimą ir bendrą atsakomybę už rezultatus.

Nacionaliniai BŽŪP tinklai turi būti aktyvūs bendradarbiavimo skatintojai. Jų vaidmuo apima ne tik informacijos sklaidą ir gerosios praktikos viešinimą, bet ir partnerių telkimą, kompetencijų stiprinimą, tarpininkavimą bei dialogo tarp institucijų ir suinteresuotųjų šalių palaikymą.

Bendradarbiavimo iniciatyvos turi kilti iš realių poreikių. Siekiant veiksmingų rezultatų, svarbu įtraukti ūkininkus, vietos veiklos grupes, kaimo bendruomenes, verslo, mokslo ir aplinkosaugos organizacijų atstovus dar veiklų planavimo etape.

Praktiniai pavyzdžiai yra viena veiksmingiausių bendradarbiavimo skatinimo priemonių. Kitų šalių patirtis rodo, kad konkrečių projektų rezultatų pristatymas, tiesioginiai susitikimai ir patirties mainai padeda lengviau suprasti bendradarbiavimo naudą bei skatina naujų iniciatyvų atsiradimą.

Sėkmingam bendradarbiavimui reikalingas nuoseklus institucinis palaikymas. Aiškiai apibrėžtos nacionalinių BŽŪP tinklų funkcijos, pakankami ištekliai ir glaudus ryšys su vadovaujančiosiomis institucijomis sudaro sąlygas kryptingai ir ilgalaikei veiklai.

8-asis Europos šalių nacionalinių BŽŪP tinklų susitikimas dar kartą patvirtino, kad bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant tvarios, inovatyvios ir gyvybingos Europos kaimo vietovių plėtros.

Renginio metu pristatytos patirtys parodė, kad veiksmingos partnerystės gali padėti spręsti įvairius iššūkius – nuo inovacijų diegimo ūkiuose ir vietos maisto sistemų stiprinimo iki biologinės įvairovės išsaugojimo bei bendruomenių gyvenimo kokybės gerinimo.

Lietuvos kaimo tinklui dalyvavimas tokiuose tarptautiniuose susitikimuose yra svarbi galimybė ne tik perimti kitų Europos šalių gerąją patirtį, bet ir stiprinti tarptautinius ryšius, ieškoti naujų bendradarbiavimo formų bei prisidėti prie veiksmingesnio BŽŪP įgyvendinimo Lietuvoje.

Kitas Nacionalinių BŽŪP tinklų susitikimas vyks š. m. kovo mėnesį Prancūzijoje. Daugiau informacijos apie Airijoje įvykusį renginį, jo metu pristatytus pranešimus ir užfiksuotas susitikimo akimirkas galite rasti čia.