Visos naujienos

Pagrindinis seminaro tikslas buvo aptarti, kaip nacionaliniai BŽŪP tinklai ir vadovaujančiosios institucijos galėtų prisidėti prie aktyvesnio kaimo plėtros dalyvių įtraukimo rengiant nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NRPP), taip pat užtikrinti jų dalyvavimą šių planų įgyvendinime, stebėsenoje ir vertinime. Ypatingas dėmesys skirtas ankstesnių programavimo laikotarpių patirčiai, įgytai rengiant BŽŪP strateginius planus, ir galimybėms ją pritaikyti planuojant naująjį finansavimo laikotarpį.

Europos šalių patirtis – skirtingi įtraukimo būdai ir bendri iššūkiai

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas Daniel Renftle pristatė platesnį NRPP rengimo kontekstą ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo svarbą.

Seminaro metu savo patirtimi dalijosi Švedijos, Suomijos ir Italijos atstovai. Švedijoje jau pradėtos oficialios konsultacijos, kuriose dalyvavo apie 300 suinteresuotųjų šalių, o Suomijoje konsultacijų procesas pradėtas dar prieš metus, organizuojant informacinius renginius ir temines diskusijas. Italijos Pjemonto regione daug dėmesio skiriama kaimo plėtros poreikių analizei, siekiant iki 2026 m. pabaigos nustatyti prioritetines intervencijų kryptis.

Pristatyti pavyzdžiai atskleidė, kad valstybės narės yra skirtinguose pasirengimo etapuose, tačiau visoms aktualus bendras iššūkis – kaip užtikrinti, kad konsultacijos būtų ne formalios, o sudarytų realias galimybes suinteresuotosioms šalims prisidėti prie būsimų sprendimų formavimo.

Nacionalinių BŽŪP tinklų vaidmuo – telkti, įtraukti ir užtikrinti dialogą

Diskusijose pabrėžta, kad nacionaliniai BŽŪP tinklai gali atlikti itin svarbų tarpininkų vaidmenį tarp politiką formuojančių institucijų ir kaimo vietovėse veikiančių organizacijų bei gyventojų. Jų užduotis – ne tik skleisti informaciją, bet ir padėti nustatyti suinteresuotųjų šalių poreikius, užmegzti ryšius tarp skirtingų sektorių bei sudaryti sąlygas konstruktyviam dialogui.

Europos regionų komiteto atstovas Radim Sršeň akcentavo būtinybę į konsultacijas įtraukti kuo platesnį suinteresuotųjų šalių ratą, neapsiribojant vien žemės ūkio sektoriumi. Taip pat pabrėžta grįžtamojo ryšio svarba – konsultacijų dalyviai turi žinoti, kaip jų pateikti pasiūlymai buvo įvertinti ir kokią įtaką turėjo priimtiems sprendimams.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovas Luka Bogdan pažymėjo, kad suinteresuotųjų šalių įtraukimo procesą būtina pradėti jau dabar. Konsultacijos neturėtų tapti vien formaliu reikalavimu – jos turi būti grindžiamos nuolatiniu bendradarbiavimu ir ilgalaikių partnerystės ryšių kūrimu.

Seminaro dalyviai taip pat susipažino su Nyderlandų, Graikijos, Portugalijos, Airijos, Suomijos, Italijos, Austrijos ir Belgijos patirtimi organizuojant konsultacijas, taikant inovatyvius dalyvavimo metodus ir įtraukiant įvairias kaimo plėtros interesų grupes.

Pagrindinės diskusijų įžvalgos ir išvados

Antroje seminaro dalyje vykusiose interaktyviose darbo grupėse buvo nagrinėjami keturi pagrindiniai klausimai: suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir mažiau atstovaujamų grupių įtraukimas, veiksmingų konsultavimo metodų pasirinkimas, pasitikėjimo stiprinimas bei skirtingų institucijų veiklos koordinavimas rengiant ir įgyvendinant NRPP.

Apibendrinant diskusijas, išryškėjo kelios esminės išvados:

• Ankstyvas ir nuoseklus įtraukimas. Kaimo plėtros dalyviai turi būti įtraukiami nuo pat planavimo pradžios, užtikrinant jų galimybes dalyvauti ne tik rengiant planus, bet ir juos įgyvendinant bei vertinant pasiektus rezultatus.

• Pasitikėjimas ir grįžtamasis ryšys. Veiksmingas dalyvavimas grindžiamas ilgalaikiu dialogu, skaidrumu ir aiškiu informavimu apie tai, kaip atsižvelgiama į pateiktus pasiūlymus.

• Nacionalinių tinklų vaidmens stiprinimas. Nacionaliniai BŽŪP tinklai gali padėti pasiekti įvairias suinteresuotųjų šalių grupes, nustatyti jų poreikius ir užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.

• Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Rengiant NRPP svarbu užtikrinti skirtingų ministerijų, institucijų ir finansavimo fondų veiklos koordinavimą, kad kaimo vietovių poreikiai būtų vertinami kompleksiškai, o finansavimo priemonės papildytų viena kitą.

Aktualumas Lietuvai

Dalyvavimas seminare suteikė Lietuvos kaimo tinklo atstovams galimybę susipažinti su kitų Europos šalių patirtimi ir įvertinti, kokie suinteresuotųjų šalių įtraukimo metodai galėtų būti aktualūs Lietuvai rengiantis naujajam ES finansavimo laikotarpiui. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad rengiant būsimus planavimo dokumentus būtų išgirsti ne tik žemės ūkio sektoriaus, bet ir vietos veiklos grupių, kaimo bendruomenių, verslo, mokslo, aplinkosaugos bei kitų kaimo plėtros organizacijų atstovų poreikiai.

Prasmingas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas turi būti ne vienkartinė konsultacija, o nuoseklus ir abipusiu pasitikėjimu grindžiamas procesas. Lietuvos kaimo tinklui tai svarbi kryptis stiprinant dialogą tarp kaimo plėtros dalyvių ir atsakingų institucijų bei siekiant, kad būsimos ES finansavimo priemonės kuo geriau atlieptų realius Lietuvos kaimo vietovių poreikius.

Daugiau informacijos apie įvykusį renginį ir jo metu pristatytus pranešimus galite rasti čia.