Visos naujienos
2025 m. spalio 22-23 d. Kuldygoje (Latvija) įvyko Šiaurės-Baltijos regiono Bendros žemės ūkio politikos tinklų atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato atstovė.
Susitikime Šiaurės-Baltijos regiono nacionalinių BŽŪP tikslų atstovai pasidalino informacija apie savo šalyse vykdomas veiklas, aptarė Europos Komisijos pasiūlymą sekančiam programavimo laikotarpiui, bendradarbiavimo su tinklo partneriais būdus, susipažino su Alsungos Sumanaus kaimo praktiniu pavyzdžiu.
Pradėdamas susitikimą, Latvijos BŽŪP nacionalinio tinklo atstovas Edgars Linde pristatė pagrindinius Latvijos pozicijos akcentus naujojo bendros žemės ūkio politikos strateginio plano kontekste, rengiantis naujajam ES programavimo laikotarpiui (BŽŪP 2027–2034). Pranešimo metu išskirti šie pagrindiniai aspektai:
- Konkurencingas ir efektyvus žemės ūkio verslas, kuriantis didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai.
- Rinkos prieinamumo ir eksporto pajėgumų stiprinimas.
- Efektyvus ir tvarus nacionalinių išteklių naudojimas.
- Rizikos valdymas su subalansuota atsakomybe.
Pranešėjas pažymėjo dialogų su suinteresuotosiomis šalimis reikšmę, nes jie skatina sisteminį požiūrį, įtraukiant daugelį suinteresuotųjų šalių, siekiant nustatyti veiksmus visoje sistemoje kartu su galimomis sinergijomis ir kompromisais.
Europos BŽŪP tinklo atstovė Dana Freshley informavo apie atliktą nacionalinių kaimo tinklų apklausą, kuria buvo siekiama įvertinti nacionalinių BŽŪP tinklų pasiūlymus dėl nacionalinių tinklų vaidmens naujame programavimo laikotarpyje. Remiantis apklausos rezultatais, išskirti šie galimi nacionalinių tinklų įsitraukimo būdai: suinteresuotųjų šalių įtraukimas; komunikacija; koordinavimas; parama valdančiajai institucijai; įgyvendinimas.
Latvijos BŽŪP nacionalinio tinklo atstovė Zanda Dimanta-Svilpe informavo apie ekspertų tikslinės grupės (angl. expert focus group) 2024–2025 metais atliktą preliminarų kaimo erdvės plėtros strategijos poreikių tyrimą. Šio tyrimo tikslas - nustatyti suinteresuotąsias šalis ir jų lūkesčius kaimo plėtros srityje, galimas sinergijos sritis ir tolesnius veiksmus siekiant plėtoti vieningą kaimo plėtros strategiją. Atlikto tyrimo metu, nustatytos suinteresuotos šalys ir jų pagrindiniai poreikiai; apibrėžti pagrindiniai iššūkiai; nustatyti pagrindiniai kaimo vietovių plėtros rodikliai; išnagrinėti kitų šalių valdymo modeliai; nubrėžtos pagrindinės sprendimų kryptys; sprendimai dėl tolesnių žingsnių.
Latvijos BŽŪP nacionalinio tinklo atstovė Zanda Dimanta-Svilpe pristatė pranešimą „Sumanieji kaimai – tvarios vietos plėtros metodas“. Pranešimo metu pristatyti šie Kaimo strategijos kūrimo etapai: bendruomenės įtraukimas; esamos situacijos analizė; vizijos ir tikslų formulavimas; prioritetų nustatymas; veiksmų planas; išteklių ir finansavimo planavimas; strategijos įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmas.
Taip pat, akcentuota VVG paramos svarba, atsižvelgiant į LEADER metodo stiprinimą (darbo grupės, diskusijos apie LEADER valdymo sistemos tobulinimą); VVG pajėgumų stiprinimą (mokymai, seminarai, patirties keitimasis įvairiomis temomis); visuomenės nuomonės stiprinimą nacionaliniu lygmeniu (leidiniai, straipsniai apie LEADER, vaizdo įrašai).
Latvijos BŽŪP atstovai pažymėjo, kad sumanus kaimas vietovėje turi atnešti pokyčius!
Suomijos BŽŪP nacionalinio tinklo atstovė Ann-Sofi Backgren informavo apie Suomijos kaimo tinklo tikslinių grupių veiklą ir siekiamus tikslus. Šiose tikslinėse grupėse siekiama suformuluoti pasiūlymus dėl tinklo veiklų prioritetų 2023-2027 metams ir 2025 metų veiksmų plano klimato ir aplinkosaugos srityje. Taip pat, pranešėja informavo apie Suomijoje įgyvendinamą iniciatyvą ugdyti „edukatorius“, kurie pagerintų žinias ir įgūdžius regioniniame lygmenyje, siekant paskatinti daugiafunkcinių projektų inicijavimą.
Šiaurės-Baltijos regiono tinklo narių susitikime Lietuvos kaimo tinklo atstovė Diana Paliukėnienė pasidalino Lietuvos kaimo tinklo gerąja patirtimi, aptarė teminių darbo grupių kūrimo įvairiose regiono šalyse ypatybes ir bendradarbiavimo galimybes su tinklo partneriais ir su ES BŽŪP tinklu.
Susitikimo metu buvo taip buvo pristatytas Kuldigos skaitmeninės inovacijos centras (angl. Kuldiga Digital Innovation Centre) ir suorganizuota išvyka į Alsungos amatų namus (angl. Alsunga Craft House).
.jpg)
Alsungos amatų namuose pristatyta Alsungos „Sumanaus kaimo“ strategija, kuri apima šias kryptis:
- Vietos smulkaus verslo plėtojimas, apimant turizmo ir kito smulkaus verslo plėtrą;
- Žmonių skaičiaus kaime stabilizavimas, tobulinant teikiamas paslaugas ir aplinką jauniems žmonėms.
Vizito metu pristatytos tokios kaimo bendruomenės iniciatyvos, kaip pasivaikščiojimo takai, kūrybinės dirbtuvės, savaitgalio mugės, kasmetiniai morkų festivaliai, bendros kūrybinės dirbtuvės, socialiniuose tinkluose publikuojama informacija apie kaime teikiamas paslaugas, organizuojami mokymai pradedantiesiems ar plėtojantiems smulkųjį verslą.

Įkurtame Dienos centre organizuojami užsiėmimai įvairioms kaimo gyventojų grupėms (vyresnio amžiaus žmonėms, jaunoms mamoms, bedarbiams). Įgyvendinant įvairias veiklas, Alsungoje siekiama sukurti patrauklią aplinką, atsižvelgiant į infrastruktūrą, teikiamas paslaugas, gamtą ir tvarumą, bei santykius. Didelis dėmesys yra skiriamas verslo plėtojimui, švietimui, sveikam gyvenimo būdui, ir ypatingai tradicijų išsaugojimui, puoselėjant vietos gyventojų – suiti kultūrą.






