Skaitmeninių inovacijų taikymas žemės ūkio verslo vystymui, tvaresniam ir efektyvesniam ūkio valdymui

Pagrindinis parodomojo bandymo tikslas – realiomis ūkininkavimo sąlygomis įrengti ir vykdyti skaitmeninių sprendimų demonstravimą, siekiant praktiškai parodyti, kaip duomenimis grįsti sprendimai gali būti taikomi kasdieniuose ūkių veiklos procesuose.

Projekto koncepcija, turinys, svarba

Parodomasis projektas buvo suplanuotas ir įgyvendintas remiantis iš anksto patvirtinta metodika, kuri apibrėžė nuoseklų ir logišką veiklų eigą – nuo ūkių atrankos ir paruošimo iki technologijų diegimo, duomenų rinkimo, analizės ir rezultatų apibendrinimo. Metodinis pagrindas buvo orientuotas į praktinį demonstravimą realiomis ūkininkavimo sąlygomis, užtikrinant, kad visi projekto metu vykdomi veiksmai būtų ne imitaciniai, o faktiškai atliekami ir objektyviai išmatuojami. Metodika rėmėsi etapiniu principu.

Pirmuoju etapu buvo atliekamas ūkių pradinės situacijos įvertinimas – surenkama informacija apie ūkių struktūrą, auginamas kultūras, gyvulininkystės veiklas, technikos parką, darbuotojų skaičių, įprastus darbo procesus ir jų organizavimo praktiką. Šis etapas buvo būtinas siekiant suprasti kiekvieno ūkio specifiką ir užtikrinti, kad skaitmeniniai sprendimai būtų diegiami ne abstrakčiai, o pritaikant juos prie realių ūkio poreikių.     

Antruoju etapu buvo vykdomas technologijų diegimas ir sisteminis ūkių paruošimas demonstravimui. Vadovaujantis metodika, kiekviename ūkyje buvo diegiami GPS ir IoT sprendimai ir konfigūruojama centralizuota skaitmeninė platforma, kad visi duomenys būtų renkami vieningu principu. Metodikoje buvo aiškiai apibrėžta, kokie duomenys turi būti fiksuojami (technikos judėjimas, darbo laikas, atliekami procesai, naudojami ištekliai, užduočių vykdymas), kokiu dažnumu jie turi būti renkami ir kaip siejami su konkrečiais laukais, kultūromis ar gyvulininkystės procesais. Tai sudarė prielaidas duomenų palyginamumui tiek tarp skirtingų ūkių, tiek laiko perspektyvoje. 

Trečiasis metodikos etapas apėmė faktinį parodomųjų bandymų vykdymą. Demonstravimo metu visi numatyti procesai buvo vykdomi realiai – be dirbtinių scenarijų ar simuliacijų. Duomenys buvo fiksuojami automatiškai realiu laiku, o ūkininkai tuo pačiu metu mokėsi naudotis sistema, interpretuoti rodiklius ir taikyti juos sprendimų priėmimui. Metodika numatė, kad demonstravimo laikotarpiu svarbu ne tik kaupti duomenis, bet ir nuolat analizuoti jų kokybę, tikslumą bei praktinę reikšmę, todėl buvo vykdomas nuolatinis technologinis ir konsultacinis palaikymas.      

Svarbi metodinio pagrindo dalis buvo standartizuotų rodiklių taikymas. Buvo nustatyti vieningi rodikliai, leidžiantys palyginti skirtingų ūkių rezultatus: darbo laikas ir moto valandos, degalų sunaudojimas, atliktų darbų apimtis, procesų trukmė, resursų panaudojimas, bei užduočių vykdymo progresas. Šių rodiklių standartizavimas sudarė sąlygas objektyviai įvertinti skaitmeninių sprendimų poveikį ir išvengti subjektyvių interpretacijų. Metodika taip pat numatė, kad dalis rodiklių – ypač susijusių su ekonominiu ir aplinkosauginiu efektu – gali būti pilnai įvertinti tik ilgesniu laikotarpiu, todėl šiame projekte buvo formuojamas atskaitos taškas tolimesniam stebėjimui. 

Metodinis pagrindas buvo glaudžiai susietas su švietimo ir mokymosi aspektu. Projekte buvo laikomasi principo, kad skaitmenizavimas yra ne vien technologinis, bet ir žmogiškasis procesas. Todėl metodika numatė nuoseklų ūkininkų įtraukimą, jų mokymą, konsultavimą ir grįžtamojo ryšio rinkimą. Tai leido ne tik demonstruoti technologijų veikimą, bet ir stebėti, kaip keičiasi ūkininkų požiūris, sprendimų priėmimo logika ir darbo organizavimo praktika. Taigi skaitmeninio parodomojo projekto koncepcija ir metodinis pagrindas buvo sukurti taip, kad užtikrintų sistemingą, palyginamą ir faktais grįstą demonstravimą. Projektas neapsiribojo pavieniais technologiniais sprendimais, o sudarė vientisą struktūrą, leidžiančią įvertinti skaitmeninių inovacijų praktinį pritaikomumą, jų poveikį ūkio procesams ir ilgalaikį potencialą tvaresniam, bei efektyvesniam ūkininkavimui. 

Tikslinės grupės, kitų projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai

Parodomieji bandymai įrengti 10 – tyje Lietuvos ūkininkų ūkių. Ūkiai buvo atrinkti pagal vykdomą veiklą, kuri siejasi su atliekamo parodomojo bandymo tema. Nors ūkiai nėra vienos specializacijos, tačiau juos vienija vienas bendras tikslas: efektyvumas ir sąnaudų mažinimas.  Skaitmeninės priemonės yra universalios. Jos pritaikomos kiekvienam ūkiui, nepriklausomai nuo veiklos, ir padeda pasiekti bendrą tikslą mažesnes sąnaudas, didesnį efektyvumą, daugiau „naudos“ iš hektaro. Skirtingos veiklos turi savo specifiką, tačiau visiems svarbu, kaip efektyviai panaudojamas kiekvienas hektaras, todėl skaitmeninės technologijos šiandien yra bendras įrankis, padedantis visų sričių ūkininkams siekti šių tikslų - efektyviau valdyti sąnaudas ir padidinti produktyvumą iš hektaro ar ploto vieneto. Parodomieji ūkiai atrinkti, nes yra suinteresuoti įgyti žinių apie skaitmeninių technologijų pritaikymą ūkyje ir pagerinti valdymo procesus naudojant inovatyvius sprendimus.

Projekto rezultatai

Parodomojo projekto metu, įdiegus skaitmeninius sprendimus 10-yje skirtingo dydžio ir veiklos tipo ūkių, gauti rezultatai empiriškai patvirtino, kad skaitmeninė transformacija sudaro realias prielaidas pereiti prie duomenimis grįsto, prognozuojamo ir ekonomiškai pagrįsto veiklos valdymo modelio. Integruota skaitmeninė ūkio valdymo sistema (FMIS – Farm Management Information System), jungianti GPS, telemetrinius ir kitus duomenų šaltinius, leido realiu laiku fiksuoti technikos darbo struktūrą, moto valandas, kuro suvartojimą, atliktų darbų apimtis ir faktines sąnaudas. Tai sudarė pagrindą ne tik tikslesnei apskaitai, bet ir objektyviam procesų efektyvumo vertinimui.

Projekto metu surinkti duomenys atskleidė reikšmingus skirtumus tarp ūkių pagal žemėvaldos kompaktiškumą, veiklos tipą ir technikos būklę. Buvo nustatyta, kad didelė technikos darbo laiko dalis (vidutiniškai daugiau nei pusė) tenka važiavimui kelyje ir neproduktyvioms prastovoms, o tai rodo reikšmingą optimizavimo potencialą. Šie rezultatai patvirtina, kad skaitmeniniai sprendimai leidžia ne tik registruoti veiklą, bet ir identifikuoti konkrečius efektyvumo rezervus.

Svarbu pabrėžti, kad sukaupti duomenys turi reikšmę ne vien jų fiksavimui, bet ir pažangiai sprendimų analitikai. Ilgainiui kaupiama istorinių duomenų bazė sudaro prielaidas prognozėms, leidžiančioms tiksliau planuoti darbų grafiką, biudžetus, technikos apkrovimą, kuro poreikį ir investicijų atsiperkamumą. Siekiant maksimalios tokios sistemos naudos, būtina užtikrinti duomenų standartizaciją ir skirtingų sistemų sąveikumą, kad informacija būtų palyginama tarp ūkių ir laiko perspektyvoje.

Kartu skaitmeninė transformacija atveria naujas galimybes bendradarbiavimo modeliams, ypač tarp smulkių ir vidutinių ūkių. Projekto rezultatai parodė, kad regioniniai ar lokaliniai kooperacijos modeliai tampa ekonomiškai tvarūs tuomet, kai jie remiasi objektyvia, duomenimis pagrįsta darbų ir sąnaudų apskaita. FMIS veikia kaip neutralus ir pasitikėjimą stiprinantis įrankis, leidžiantis skaidriai apskaičiuoti faktines darbo valandas, kuro sąnaudas ir technikos panaudojimą. Tai sudaro sąlygas pagrįstai paslaugų kainodarai, mažina subjektyvumą ir stiprina bendradarbiavimą vietos lygmeniu.

Ne mažiau reikšmingas aspektas – administracinių kaštų optimizavimas. Automatinis duomenų rinkimas, centralizuota apskaita ir ataskaitų generavimas sumažina rankinio duomenų tvarkymo poreikį, kuris smulkiuose ūkiuose dažnai tampa neproporcinga našta. Skaitmeninė ūkio valdymo sistema leidžia racionalizuoti administravimo procesus, sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką ir daugiau išteklių nukreipti į strateginį planavimą bei investicinius sprendimus.

Apibendrinant galima teigti, kad projekto metu 10-yje ūkių įdiegti parodomieji bandymai patvirtino, jog duomenimis grįstas darbo laiko, kuro sąnaudų ir technikos panaudojimo vertinimas sudaro tvirtą pagrindą ūkių veiklos efektyvumui didinti. Skaitmeniniai sprendimai leidžia identifikuoti struktūrinius efektyvumo veiksnius (žemėvaldos kompaktiškumą, technikos būklę, veiklos specializaciją) ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų bei darbo organizavimo.

Todėl valstybės ir sektoriaus politikos lygmeniu tikslinga:

• nuosekliai integruoti skaitmenines agroinovacijas į investicijų ir paramos prioritetus;
• skatinti duomenų standartizaciją ir sistemų sąveikumą;
• remti ūkininkų kompetencijų stiprinimą duomenų analizės srityje;
• plėtoti skaitmeninių sprendimų taikymą kooperacijos modeliuose;
• užtikrinti ilgalaikį demonstracinių projektų tęstinumą, kad būtų vertinamas pilno ūkinio ciklo poveikis.

Tokiu būdu skaitmenizacija tampa ne pavieniu technologiniu sprendimu, o strateginiu instrumentu, didinančiu ūkių atsparumą, veiklos skaidrumą, efektyvumą ir ilgalaikį konkurencingumą.

Žemiau esančioje skiltyje „Dokumentai“ galite rasti parengtas rekomendacijas. 

Publikavimo data: 2026-02-19

Su vaizdo įrašu galite susipažinti žemiau pateiktoje nuorodoje: