BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika


Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
✖
Gauta paramos lėšų suma:
199 997,00 Eur
Projekto įgyvendinimo trukmė:
2026-07-01 – 2029-06-01
Pavadinimas:
Tvarumo rodiklių adaptavimas ir galimybių tvarumui didinti įvertinimas Lietuvos pieno ūkiuose
Projekto numeris
22BV-KK-26-1-00602-PR001
Priemonė ir/arba veiklos sritis:
SP intervencinė priemonė „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“
Projekto vykdytojas:
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Įgyvendinimo vietos:
Kauno m. sav. (Kauno apskr.)

Projekto aprašymas

Projekto tikslas – sukurti standartizuotą, moksliškai pagrįstą ir praktikoje pritaikomą tvaraus ūkininkavimo vertinimo metodiką (skaičiuoklę), leidžiančią pieno ūkiams objektyviai įvertinti savo veiklos ekonominius, aplinkosauginius, socialinius, gyvūnų gerovės bei technologinius rodiklius, identifikuoti silpnąsias vietas ir planuoti tvarius sprendimus, didinančius konkurencingumą, mažinančius emisijas bei užtikrinančius ilgalaikį sektoriaus atsparumą.

Projekto uždaviniai:

1) Sukurti ir išbandyti ūkio tvarumo vertinimo skaičiuoklę, kuri integruotų pašarų naudojimo, energijos sąnaudų, produktyvumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimus pagal sukurtą protokolą.

2) Išbandyti metano emisijas mažinantį pašarinį priedą Partnerių ūkiuose, siekiant įvertinti jo poveikį produktyvumui, pašarų konversijai ir emisijų sumažėjimui.

3) Atlikti bandymus naudojant NIR įrangą pašarų maistinei vertei įvertinti ir palyginti tradicinę šėrimo praktiką su tvarumo priemonėmis.

4) Atlikti išmatų tyrimus su inovatyvia pašarų virškinamumo nustatymo įranga, išmatų analizė leidžia tiksliai nustatyti, kiek maistinių medžiagų iš pašarų yra pasisavinama karvės organizmo. Tai suteikia ūkininkui galimybę įvertinti pašarų efektyvumą ir optimizuoti racioną, taip mažinant atliekų kiekį ir išteklių nuostolius.

5) Planuojama naudoti metano emisijų matavimo įrenginį (neinvazinis jutiklis), skirtą tiksliai ir neinvaziškai nustatyti metano (CH₄) kiekį, išsiskiriantį iš galvijų kvėpavimo ir virškinimo proceso metu. Prietaisas leidžia realiu laiku stebėti emisijų pokyčius, susiejant juos su pašarų sudėtimi, gyvulio produktyvumu ir sveikatingumo rodikliais.

6) Sukurtoje tvarumo vertinimo skaičiuoklėje integruoti svarbiausius rodiklius, kurie bus bandomi projekto metu.

7) Surinkti ir išanalizuoti duomenis iš mažiausiai 5 pilotinių ūkių.

8) Parengti metodiką ūkininkams (naudojimo vadovas ir mokomieji duomenys).

9) Parengti rekomendacijas dėl tvarumo rodiklių integracijos į sektoriaus politiką ir konsultavimo sistemas.

Projekto įgyvendinimo vieta: LSMU Veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, Kaunas.

Projekto koncepcija, turinys, svarba

Siekiant įgyvendinti Projekto tikslus yra suplanuoti 5 etapai:

I etapas. Projekto parengimas ir planavimas.

• Projekto detalizavimas: tikslų, veiklų ir rodiklių nustatymas.

• Esamų duomenų sisteminimas apie Lietuvos pieno ūkių struktūrą, produktyvumą, pašarų naudojimą, emisijas ir gyvulių gerovę.

• Išanalizuoti esamas skaičiuokles ir metodikas, įvertinti jų privalumus ir trūkumus pieno ūkių kontekste.

II etapas. Skaičiuoklės ir tvarumo metodikos kūrimas.

• Sukurti ūkių tvarumo skaičiuoklę, remiantis GHG protokolu, integruojant gyvulių skaičių, svorį, šėrimo racionus, energijos sąnaudas, mėšlo tvarkymą, produktyvumą ir gyvūnų gerovės rodiklius.

• Pritaikyti skaičiuoklę skirtingo dydžio ūkiams, kad būtų galima lyginti ir stebėti tvarumo rodiklius realiu laiku.

• Paruošti instrukcijas ūkininkams, kaip interpretuoti rezultatus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl emisijų mažinimo, pašarų optimizavimo ir gyvulių gerovės gerinimo.

III etapas. Eksperimentinė fazė ir metano emisijų mažinimo priemonių diegimas.

• Partnerių ūkiuose naudoti metano emisijas mažinančius pašarinius priedus, stebėti jų poveikį gyvulių produktyvumui, pašarų konversijai ir emisijų lygiui.

• Partnerių ūkiuose, vertinti pašaro racioną naudojant NIR prietaisą pašarų maistinei vertei nustatyti, lyginant tradicinę šėrimo praktiką ir papildytą metano mažinimo priemonėmis, bei įtraukti rezultatus į skaičiuoklę.

• Atlikti išmatų tyrimus su inovatyvia pašarų virškinamumo nustatymo įranga, išmatų analizė leidžia tiksliai nustatyti, kiek maistinių medžiagų iš pašarų yra pasisavinama karvės organizmo. Tai suteikia ūkininkui galimybę įvertinti pašarų efektyvumą ir optimizuoti racioną, taip mažinant atliekų kiekį ir išteklių nuostolius.

• Partnerių ūkiuose bus naudojamas metano emisijų matavimo įrenginys.

• Rinkti duomenis apie bandos elgseną, svorį, pieno kiekį ir kokybę, gyvūnų sveikatos rodiklius bei ŠESD emisijas.

• Integruoti eksperimentų rezultatus į tvarumo skaičiuoklę, kad ūkininkai galėtų matyti poveikį ir rekomendacijas realiu laiku.

IV etapas. Gautų duomenų, rodiklių analizė, vertinimas ir metodikos optimizavimas.

 • Atlikti surinktų duomenų analizę, įvertinti ūkių tvarumo rodiklius, emisijų mažinimo efektyvumą ir ekonominę naudą.

• Patobulinti skaičiuoklę ir metodiką pagal Partnerių ūkiuose gautus rezultatus, integruojant visus tvarumo aspektus.

• Parengti rekomendacijas ūkininkams ir pieno perdirbimo įmonėms dėl tvaraus ūkininkavimo gerinimo.

• Projekte numatomas taikyti atrankos kriterijų nustatymas pilotiniams ūkiams.

V etapas. Rezultatų sklaida.

 • Galutinės projekto ataskaitos rengimas, apibendrinant veiklas ir rezultatus.

• Ataskaitos pateikimas finansuotojui ir projekto Partneriams.

• Projekto rezultatų viešinimas (suorganizuoti lauko dienas ūkininkams bei pieno perdirbimo įmonių specialistams apie skaičiuoklės naudojimą ir tvarumo praktikas.

• Skatinti skaičiuoklės naudojimą kituose pieno ūkiuose, siekiant poveikio klimato kaitos švelninimui ir gyvūnų gerovei.

Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai

Projekto tikslinės grupės – Lietuvos pienininkystės ūkiai. Tiesiogiai projekto veiklose dalyvauja 6 partneriai: VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“, ūkininkas Sigitas Razvadauskas, Linkuvos žemės ūkio bendrovė, ūkininkas Arūnas Baltrušaitis, ūkininkė Dalia Stravinskienė ir UAB „Ateities ūkis“.

Rezultatai

Projekto metu bus sukurtas inovatyvus tvaraus ūkininkavimo vertinimo įrankis – skaičiuoklė, specialiai pritaikyta pieno ūkiams. Šis įrankis leis sistemingai, objektyviai ir moksliškai pagrįstai vertinti ūkių tvarumo rodiklius, įskaitant ekonominius, aplinkosauginius, socialinius, gyvūnų gerovės ir technologinius aspektus. Atsižvelgiant į tai, kad ūkiams būtina turėti integruotus stebėsenos ir vertinimo įrankius, leidžiančius objektyviai vertinti pašarų efektyvumą, gyvulių sveikatingumą ir emisijų pokyčius, projekto metu planuojami praktiniai bandymai ūkiuose, pasitelkiant modernias technologijas:

  • Pašarų maistinės vertės ir virškinamumo analizę, naudojant NIR įrangą ir inovatyvius išmatų tyrimus;
  • Metano emisijų matavimus, leidžiančius realiuoju laiku fiksuoti CH₄ išskyrimą, vertinti emisijų intensyvumą vienam pieno kilogramui ir nustatyti racionų poveikį aplinkai;
  • Fiziologinių rodiklių stebėseną, apimančią gyvulių sveikatingumo ir produktyvumo parametrus.

Šių praktinių bandymų rezultatai bus integruoti į tvarumo skaičiuoklę, kuri taps ne tik vertinimo, bet ir sprendimų priėmimo bei konsultavimo įrankiu. Skaičiuoklė suteiks ūkiams galimybę:

  • Identifikuoti silpnąsias ūkių vietas ir sistemingai analizuoti primilžius, mėsos prieaugį, brokavimo rodiklius bei gyvulių sveikatingumą; 
  • Optimizuoti išteklių naudojimą, įskaitant pašarus ir energiją, sumažinant sąnaudas;
  • Mažinti emisijų intensyvumą vienam produkcijos vienetui, derinant gyvulių fiziologiją, racionų kokybę ir ūkio technologijas;
  • Priimti duomenimis pagrįstus sprendimus realiuoju laiku, derinant ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius kriterijus.

Integracija su skaitmeniniu stebėjimu ir analitika leis ūkininkams planuoti gamybos procesus, prognozuoti ūkio tvarumo rodiklius ir priimti sprendimus, kurie vienu metu didina konkurencingumą, gerina gyvulių gerovę, mažina poveikį aplinkai ir stiprina sektoriaus atsparumą klimato kaitos bei griežtėjančių ES aplinkosaugos reikalavimų kontekste. Be to, projekto metu sukurtas įrankis tiesiogiai prisidės prie BŽŪP strateginių tikslų įgyvendinimo, nes ūkininkai gaus ne tik skaitinius emisijų ir pašarų efektyvumo įvertinimus, bet ir praktines rekomendacijas, kaip optimizuoti racionus, didinti energijos efektyvumą, gerinti gyvulių sveikatą bei gerovę.

Tai užtikrins ilgalaikį ūkių ir visos vertės grandinės tvarumą. Numatoma, kad skaičiuoklė ne tik užpildys esamą spragą Lietuvoje, bet ir taps moksliškai pagrįsta, praktiškai pritaikoma inovatyvia metodika, integruojančia ekonominius, aplinkosauginius, socialinius ir technologinius rodiklius. Ji galės būti naudojama kaip pagrindas esamos Lietuvos bankų asociacijos ŠESD skaičiuoklės tobulinimui, pritaikant ją pieno ūkių specifikai, įtraukiant biologines emisijas, gyvulių skaičių, produktyvumą ir racionų poveikį emisijoms. Tokiu būdu projektas sukurs realų, inovatyvų įrankį ūkių valdymui ir sektoriaus konkurencingumo stiprinimui tarptautinėse rinkose.

Šiuo metu įgyvendinamas I projekto etapas: paskirti projektą administruojantys asmenys (projekto vadovas ir finansininkas), vykdomos viešųjų pirkimų procedūros projektui įgyvendinti reikalingoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Aktyviai bendradarbiaujama su partneriais aptariant tolesnes projekto veiklas. Nustatytais terminais teikiami mokėjimo prašymai. Vykdomas projekto viešinimas.

Informacijos publikavimo data: 2026-11-09


 

Partneriai

  1. VšĮ Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras;
  2. Sigitas Razvadauskas;
  3. Linkuvos žemės ūkio bendrovė;
  4. Arūnas Baltrušaitis;
  5. Dalia Stravinskienė;
  6. Ateities ūkis.