Visos naujienos
Žemės ūkio ministerija, kaip ES Baltijos jūros regiono strategijos politinės srities Bioekonomika koordinatorė, 2026 m. gegužės 19 d. sukvietė visus, besidominčius hakatonais ir jų gerąja patirtimi, į nuotolinį seminarą. Kalbėjomės su ekspertais ir verslo atstovais apie realią patirtį, sėkmes ir išmoktas pamokas pradedant nuo pradžios, kaip hakatonų modelis veikia ir kaip pasitarnauja verslui, visuomenei bei mokslo institucijoms. Kaip įvairių sričių specialistai vieni kitus papildydami atranda novatoriškus sprendimus.
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko inovacijų konsultantas Laurynas Braškus išsamiai pristatė hakatoną kaip inovacijų kūrimo ir bendradarbiavimo formatą, jo atsiradimo istoriją ir tipus, kokias problemas pirmųjų hakatonų metu žmonės sprendė, kaip jie kinta iki šių dienų, kokią įtaką daro dirbtinis intelektas. Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko tarptautinių projektų koordinatorė Lina Stanionytė pasidalijo Baltijos jūros regiono projekto BioBoosters patirtimi organizuojant ir įgyvendinant tarptautinius hakatonus. Įgyvendinant šį projektą per trejus metus buvo suorganizuota 18 skirtingų hakatonų, rasti sprendimai tvarumo ir bioekonomikos srityse, tokie kaip šalutinių produktų srautų vertės didinimas, tvaraus biologinių išteklių naudojimo optimizavimas pasitelkiant skaitmeninimą ir išmaniąsias technologijas, alternatyvių tvaresnių medžiagų kūrimas. Pavyzdžiui, BioBoosters hakatonuose buvo pasiūlyti sprendimai, kaip iš cukrinių runkelių liekanų, pramoninių kanapių pluošto ar obuolių išspaudų sukurti naujus pridėtinės vertės produktus. Lietuvoje kartu su įmonėmis UAB „Nando“ ir UAB „Toksika“ buvo surengti du hakatonai, skirti pagerinti dirvožemio kokybę ir pašalinti kenksmingus teršalus. Iš viso BioBoosters hakatonuose dalyvavo apie 20 skirtingų šalių, 289 dalyviai, pristatyta daugiau kaip 120 inovatyvių pasiūlymų. Užsimezgusios partnerystės tarp verslo ir mokslo institucijų leido įgyvendinti pasiūlytus sprendimus, orientuotus į tvaresnį išteklių naudojimą ir antrinį atliekų panaudojimą.
Tarptautinis hakatonas – efektyvus būdas didinti įmonės matomumą ir rasti tarptautinių partnerių. Tai patvirtino ir UAB „Nando“ mokslinių tyrimų ir plėtros projektų vadovė Gintarė Grybauskaitė-Kaminskienė, kuri dalyvavo projekto BioBoosters hakatone sprendžiant optimalų trąšų naudojimo klausimą žemės ūkyje. UAB „Dojus agro“ rinkodaros vadovė Kristina Makūnienė pasidalijo patirtimi apie šios įmonės organizuotus hakatonus ir pridėtinę vertę, kuri labai dažnai nėra pamatuojama vien tik atrastu sprendimu vienu ar kitu klausimu. Iššūkių analizavimas ir bendradarbiavimas ieškant sprendimų parodo daug platesnį kontekstą ir detalesnį spektrą kitų susijusių aplinkybių, o tai duoda teisingą kryptį įmonės veiklos krypčiai.
Seminaro diskusijos patvirtino, kad realūs pokyčiai prasideda nuo atviro kalbėjimo apie problemas, bendradarbiavimo ir aktyvių pastangų ieškant sprendimų.
Čia taip pat galite rasti daugiau informacijos apie projekto BioBoosters suorganizuotus hakatonus skatinant tvarius ir bioekonomikos principais grįstus sprendimus 2024 m. ir 2025 m.
Daugiau apie hakatonų organizavimo modelį skaitykite projekto BioBoosters Hakatono vadove, kurį galite rasti žemiau esančioje skiltyje „Dokumentai“.
.png)