BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika


Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
1.jpg

Gegužės 28 d. šventiškai pasipuošusiame Zarembų dvare, esančiame Maleikonių k., Kėdainių rajone, įvyko jau penktoji Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato organizuojamo projektų gerųjų pavyzdžių atrankos-konkurso nugalėtojų pagerbimo ceremonija „Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimai 2026“. Šiais metais įvykęs renginys buvo ypatingas tuo, kad kartu tai buvo ir visas ilgiau nei pusę metų vykusio projekto „Mažieji ūkininkai“ veiklas vainikavęs renginys, kuriame buvo pristatyti projekto įgyvendinimo rezultatai. 

Renginyje dalyvavo daugiau nei 150 dalyvių iš visos Lietuvos – savo kategorijose nugalėjusių projektų vykdytojai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, vietos veiklos grupių, kaimo bendruomenių, savivaldybių, kitų institucijų atstovai, taip pat projekto „Mažieji ūkininkai“ dalyviai. Šios dienos renginio vienas iš svarbiausių tikslų – simboliškai suburti kartu tuos, kurie jau šiandien kuria pažangų, gyvą ir stiprų Lietuvos kaimą, ir tuos, kurie galbūt taps jo kūrėjais rytoj.

Pirmoji renginio dalis – projekto „Mažieji ūkininkai“ rezultatų pristatymas

Pradėję organizuoti projektą „Mažieji ūkininkai“, tikėjomės parodyti vaikams tikrą, gyvą ir modernų Lietuvos kaimą. Norėjome, kad moksleiviai patys pajustų ir suprastų, iš kur atsiranda maistas ir kiek meilės bei pastangų reikalauja jo kelias iki mūsų stalo. Žvelgdami atgal, suprantame, kad gavome kur kas daugiau, nei galėjome įsivaizduoti. Tai buvo ne tik išvykos ir edukacijos, tai buvo tikras ir pačių tyriausių emocijų pilnas atradimų maratonas!

Viskas prasidėjo nuo susitikimų klasėse. Edukatorės Vilma Gudeikaitė-Dainienė, Lina Noreikaitė ir Inga Jokubaitienė supažindino vaikus su žemės ūkio pagrindais, šiuolaikinėmis technologijomis ir tvarumo principais. Dalyviai mokėsi pažinti grūdines kultūras ir patys drėgnomačiu matavo grūdų drėgmę. O kaipgi be skanėstų? Vaikai su didžiausiu malonumu ragavo edukatorių ūkiuose gaminamos produkcijos: „Medvėgalio“ jogurto, naminių sūrių bei saldžių šeivamedžio guminukų. Kiekvienas su meile pasisėjo po savo augalėlį, o visą jo dygimo bei augimo progresą kruopščiai, lyg tikri mokslininkai, fiksavo „Mažųjų ūkininkų“ dienoraščiuose.

Netrukus teoriją pakeitė gyva praktika. Vaikai išbandė modernią ūkio techniką, lipo į milžiniškus grūdų saugojimo bokštus, glostė bei maitino gyvūnus ir taip trumpam patys tapo ūkių kasdienybės dalimi. Šios išvykos virto nepakeičiamomis patirtimis, kurių jokiame vadovėlyje neaprašysi!

Trečiasis projekto etapas – kūrybinių darbų konkursas „Mano ateities ūkis“, kuriame išradingi vaikai modeliavo savo ateities kaimo vizijas – nuo išmaniojo purkštuvo iki tikro Sumanaus kaimo, kuriame ir ūkininko namas su saulės kolektoriais ir lietaus vandens surinkimo sistema, ir vištidė su karvide, kuriose sumontuoti ir saulės kolektoriai, ir vėdinimo sistemos, o šalia – siloso kaupas ir srutų rezervuaras, kuriame gaminamos trąšos. Už visus konkursui pateiktus darbus buvo galima balsuoti Lietuvos kaimo tinklo „Facebook“ puslapyje. Renginio metu buvo apdovanoti pačių įdomiausių darbų kūrėjai.

Tačiau pats gražiausias šio projekto rezultatas – pasikeitęs vaikų požiūris. Jie suprato iš kur atsiranda maistas. Štai Benas iš Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinės mokyklos labai teisingai pastebėjo: „Supratau, kad maistas atsiranda ne parduotuvėje, o žmonių darbu“. O jo bendraklasė Giedrė pridūrė išmokusi, jog ūkininko darbas yra neįtikėtinai svarbus, atsakingas ir reikalaujantis daug pastangų. Mokinukams labiausiai patiko viską paliesti, užuosti ir išbandyti patiems! Miglė ir Samyra kasdien džiaugėsi stebėdamos savo pasėtų augalų augimą. Ema neslėpė susižavėjimo vizitu sūrinėje, o kiti vaikai džiaugėsi spausdami rapsų aliejų ar lipdami į aukštus grūdų bokštus: „Labiausiai patiko eiti į grūdų džiovyklą, lipti į bokštą ir sėdėti kombaine“, – rašė vienas iš mūsų mažųjų dalyvių. Iš ūkių vaikai išsivežė pačių šilčiausių, nekasdienių prisiminimų. Zapyškio moksleiviai stebėjosi, kaip stipriai jaučiai saugo savo jauniklius, kokios minkštos ir skirtingos būna alpakos bei triušiukai, ir atvirai prisipažino, kad pati sunkiausia, bet linksmiausia projekto užduotis buvo... pamelžti ožką! Vaikų širdyse šios kelionės paliko gilų pėdsaką, kurį geriausiai įrodo vieno mokinio laiškas ūkininkei: „Miela ūkininke, man labai patiko šeivamedis. Jis labai gražus. Ačiū, kad mums leidote atvažiuoti“.

Ačiū mūsų projekto moksleiviams ir mokytojams – už tai, kad taip aktyviai ir nuoširdžiai įsitraukėte į visas projekto veiklas, už begalinį smalsumą, skambų juoką ir širdžiai mielas emocijas.

Dėkojame nuostabiems ir be galo svetingiems ūkiams: Aivaro ir Kęstučio Rimkų augalininkystės ūkiui, Panekelpių kaimas, Ingos ir Vyganto Jokubaičių Šeimos Eko Ūkis, Aidyn Zulfijev mėsinės galvijininkystės ūkiui, Robert Matulevič ekologiniam augalininkystės ūkiui, Vilmanto Navicko ūkiui „Vilmanto sūrinė“, Andriaus Vaičaičio augalininkystės ūkiui, Linos ir Artūro Pekauskų ūkiui LA-Ūkis, Gyvūnėlių Ūkis, Bačkonių ūkiui bei „Ožka malė“ ūkiui. Ačiū, kad plačiai atvėrėte savo ūkių duris moksleiviams, dalijotės įkvepiančiomis istorijomis ir leidote jiems bent dienai pasijusti tikrais ūkininkais.

Kviečiame trumpam persikelti į mūsų lankytus ūkius ir savo akimis pamatyti gražiausias moksleivių nuotykių ir atradimų akimirkas:

Ateities kaimo kūrėjai neužauga per vieną dieną. Viskas prasideda nuo pirmo apsilankymo ūkyje, nuo pirmo pažinimo džiaugsmo, nuo įkvėpimo, kurį suteikia žmonės, jau kuriantys sėkmės istorijas Lietuvos kaime. Be galo džiaugiamės, kad jaunuosius projekto dalyvius į savo ūkius šiltai priėmė ne vienas tiek šių metų Ateities kaimo kūrėjų, tiek ankstesnių konkursų nominantas. Dėkojame jums, kad ne tik kuriate, bet ir dalinatės savo žiniomis su jaunąja karta.

Antrojoje renginio dalyje buvo apdovanoti projektų gerųjų pavyzdžių atrankos-konkurso „Ateities kaimo kūrėjai 2026“ nugalėtojai pagal visas nominacijų kategorijas

Iš viso šių metų konkursui buvo gauta beveik 80 tiek pagal 2014–2020 metų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (toliau – KPP), tiek pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau –SP) intervencines priemones sėkmingai įgyvendintų paramos projektų, iš kurių 15 geriausiųjų buvo apdovanoti iškilmingoje „Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimų 2026“ ceremonijoje. Daugiau informacijos apie 2026 metų konkursą ir jo nominacijų kategorijas galite rasti čia.

Kategorijoje „Pažangus ūkis“ III vieta buvo skirta Ritos Dereškevičienės įgyvendintam projektui „Sausmedžio uogų produkcijos perdirbimas“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkių subjektų bendradarbiavimui“. Bendra paramos suma – 15 000 Eur. Projekto įgyvendinimo metu buvo įsigyta mobili sulčių spaudykla. Pagrindinė ūkio produkcija – sausmedžio uogų sultys, šviežiai skintos bei šaldytos sausmedžio uogos. Ritos Dereškevičienės projektas – tai istorija apie drąsą pamatyti galimybę ten, kur kiti matytų tik smėlėtą žemę. Sausmedžio uogų ūkis Margaravos kaime, Alytaus rajone parodo, kad kaimo ateitis kuriama ne vien didelėmis investicijomis, bet ir atkaklumu, šeimos darbu, naujomis kultūromis ir gebėjimu žaliavą paversti verte. II vietą užėmė MB „Miella“ įgyvendintas paramos projektas „Gamybinio našumo didinimas“. Projektas buvo įgyvendintas pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“, o bendra paramos suma projektui sudarė 8 919 Eur. MB „Miella“ – šeimos vyninė – lietuviško vaisių vyno kūrėjai Dzūkijoje, siūlantys unikalią degustacijos patirtį Lietuvoje. Dvi šeimos įgyvendino savo svajonę atidaryti vyndarystės verslą, prie kurio rankų darbu prisideda visi šeimos nariai – vaikai, tėvai ir giminaičiai. Paramos lėšos buvo skirtos vynininkystės veiklos vykdymo plėtrai ir efektyvinimui – įgyvendinant projektą buvo įsigyta nauja įranga, skirta mažinti energijos ir išteklių sąnaudas bei didinti gamybos našumą. I vieta pažangaus ūkio kategorijoje atiteko Vyganto Jokubaičio įgyvendintam paramos projektui „Jokubaičių šeimos ūkio pieno perdirbimas“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonę „LEADER“ (Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją). Paramos projektui suma sudarė 64 392 Eur. Jokubaičių šeimos EKO ūkis – tai ekologinis pieno ūkis, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas gamtos darnai, gyvulių gerovei ir kokybiškai, švariai žaliavai. Projekte numatytų investicijų pagalba buvo įkurtas pieno perdirbimo cechas. Džiaugiamės, kad projektas buvo pastebėtas ne tik Lietuvoje – „Agricultural & Rural Inspiration Awards (ARIA) 2025“ konkurse ekspertų komisijos jis buvo atrinktas kaip vienas iš šešių geriausiųjų „Išmanus ir konkurencingas žemės ūkis“ kategorijos projektų Europoje.

Kategorijoje „Pažangus verslas“ III vieta buvo skirta BĮ „Mažeikių rajono Viekšnių kultūros centras“ įgyvendintam projektui „Kartu molio taku“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonę „LEADER“ (Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją). Paramos projektui suma sudarė 101 413 Eur. Viekšniuose įgyvendintas vietos projektas „Kartu molio taku“ buvo skirtas prikelti senąsias puodžių tradicijas naujam gyvenimui – tik šį kartą pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Projektas paskatino bendruomenės aktyvumą, pritraukė daugiau lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, sustiprino jaunimo susidomėjimą amatais bei padėjo vyresniems žmonėms drąsiau naudotis technologijomis. II vietą užėmė UAB „Nordic Proteins“ įgyvendintas paramos projektas „Žemės ūkio produktų inovatyvių perdirbimo technologijų taikymas“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Bendra paramos projektui suma – 594 324 Eur. UAB „Nordic proteins“ specializuojasi pieno baltymų koncentrato gamyboje, kuris sudaro beveik pusę bendrovės apyvartos. Projektu įsigyta moderni automatizuota pieno baltymų perdirbimo įranga, modernizavusi gamybos procesus, padidinusi našumą ir pagerinusi produkcijos kokybę. Įdiegti kompiuterizuoti valdymo sprendimai bei organizacinės inovacijos leido efektyviau naudoti žaliavas ir energiją, sumažinti nuostolius, pagerinti darbo saugą ir kokybės kontrolę. I vieta pažangaus verslo kategorijoje atiteko Justino Šiukštos įgyvendintam paramos projektui „Šokolado produkcijos gamybos plėtra“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonę „LEADER“ (Molėtų rajono vietos veiklos grupės „Keisdamiesi keičiame“ Vietos plėtros strategiją), o paramos projektui suma sudarė 33 110 Eur. Įgyvendinant projektą buvo diegiamas pilnas „nuo pupelės iki plytelės“ gamybos modelis – nuo kakavos pupelių paruošimo ir skrudinimo iki galutinio produkto gamybos, pakuotės kūrimo ir pardavimo. Projekto įgyvendinimo metu buvo įsigyta moderni, pilnai automatizuota ir skaitmenizuota įranga leido įdiegti pažangias technologines inovacijas. „Beaningful“ gaminiai yra pelnę tarprtautinius apdovanojimus („International Chocolate Awards“ aukso ir sidabro medalius).

Kategorijoje „Drauge su gamta“ III vieta buvo skirta Arūno Lipavičiaus įgyvendintam paramos projektui „Arūno Lipavičiaus ūkio plėtra“. Projektas buvo įgyvendintas pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Paramos projektui suma – 441 701 Eur. Projekto metu įsigytų investicijų dėka buvo sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, padidinta anglies dioksido sekvestracija, skatinamas tvarios energetikos plėtojimas. Projektas taip pat prisidėjo prie ekonomikos, inovacijų skatinimo, regiono energetinio savarankiškumo stiprinimo bei klimato kaitos švelninimo. II vietą užėmė Audriaus Banionio įgyvendintas paramos projektas „Tvarios investicijos į kiaulininkystės veiklą“. Projektas taip pat buvo įgyvendintas pagal SP intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, o paramos projektui suma sudarė 200 000 Eur. Įgyvendinus projektą, Audriaus Banionio gyvulininkystės ūkyje buvo įdiegtos inovatyvios technologijos, padėjusios sumažinti amoniako ir kitų teršalų emisijas bei pagerinti oro kokybę. Modernizuota ūkio veikla tapo efektyvesnė ir tvaresnė, o įrengti skysto mėšlo rezervuarų stogai ir biologinio oro valymo įranga reikšmingai sumažino kvapus, dulkes ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. I vieta kategorijoje „Drauge su gamta“ atiteko UAB „Jovaigė“ įgyvendintam projektui „Investicijos į daržovių perdirbimo bazės plėtrą“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Bendra paramos projektui suma – 2 843 515 Eur. UAB „Jovaigė“ – burokėlių perdirbimo lyderiai rytų ir vidurio Europoje, naudojantys išskirtinai lietuvišką žaliavą – tik lietuvoje užaugintą produkciją. Projekto įgyvendinimo metu buvo modernizuota daržovių perdirbimo veiklai būtina materialinė bazė – rekonstruotas gamybos pastatas, išplėstos gamybos linijos ir atnaujinta įranga. Investicijos leido automatizuoti procesus, didinti gamybos apimtis ir užtikrinti tvaresnį resursų naudojimą.

Kategorijoje „Gerovės kūrėjai“ III vieta buvo skirta VšĮ „Bičių sodas“ įgyvendintam paramos projektui „Interaktyvaus patirtinio ugdymo skatinimas bendruomeniškumu, atrandant krašto istoriją, bičių ir žirgų ryšį su žmonėmis“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonę „LEADER“ (Molėtų rajono vietos veiklos grupės „Keisdamiesi keičiame“ Vietos plėtros strategiją), o paramos projektui suma sudarė 79 694 Eur. VšĮ „Bičių sodas“ įgyvendintas projektas sukūrė unikalų Inturkės ir Videniškių seniūnijų bendradarbiavimo tinklą, kuris sustiprino socialinį ir ekonominį regiono gyvybingumą, prisidėjo prie rajono turizmo paslaugų plėtros ir atgaivino vietos kultūrinį paveldą. Buvo sukurtos net 8 edukacinės programos, apimančios istoriją, gamtą, ekologiją, žirgus ir bites. II vietą užėmė Padubysio kaimo bendruomenės įgyvendintas paramos projektas „Padubysio k. bendruomenės socialinio verslo kūrimas, įrengiant sūrinę“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonę „LEADER“ (Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją), o paramos projektui suma sudarė 73 158 Eur. Padubysio kaimo bendruomenė, įgyvendinusi projektą ir įsigijusi reikalingą įrangą, sėkmingai pradėjo pieno produktų – sūrio, grietinės, sviesto ir varškės – gamybą. Į gamybos procesą savanoriškais pagrindais aktyviai įtraukiami bendruomenės nariai bei nuo priklausomybių sveikstantys asmenys. Visa iš vykdomos ekonominės veiklos gaunama nauda reinvestuojama į priklausomybės ligų gydymą, pagalbą sveikstantiems žmonėms ir bendruomenės stiprinimą. I vieta kategorijoje „Gerovės kūrėjai“ atiteko VšĮ „Gerų patirčių namai“ įgyvendintam paramos projektui „Įtrauktį bei tvarumą skatinančio socialinio verslo kūrimas“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonę „LEADER“ (Kėdainių rajono vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją), o paramos projektui suma sudarė 31 201 Eur. VšĮ „Gerų patirčių namai“, įgyvendindama projektą, įkūrė socialinį verslą, įsigijo reikiamą įrangą bei įrengė stacionarią erdvę, kurioje tvarumo pagrindais vykdomų veiklų metu įtraukiami vietos bei rajono MGT grupės vaikai, neįgalumą turintys mokyklinio amžiaus vaikai. Taip pat siekiama teikti kokybiškas švietimo, lavinimo, laisvalaikio praleidimo paslaugas, sprendžiant įsisenėjusias socialines, užimtumo ir vaikų švietimo problemas.

Kategorijoje „Moterų iniciatyvos“ III vieta buvo skirta Eglei Valuckaitei-Stašauskienei už įgyvendintą projektą „Eglės daržininkystės produktų perdirbimo plėtra“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Paramos projektui suma – 15 000 Eur. Įgyvendinant projektą buvo diegiamos inovacijos mechanizuojant daržovių ir prieskoninių žolelių paruošimo bei perdirbimo procesus. Įsigyta moderni įranga ženkliai palengvino darbą ceche, sumažino laiko ir energijos sąnaudas bei sudarė galimybes didinti pajamas. II vietą užėmė Irmos Šiaučiulienės įgyvendintas paramos projektas „Daržininkystės ūkio plėtra“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, o paramos projektui suma sudarė 163 605 Eur. Įgyvendinus projektą buvo įsigyta moderni įranga, leidusi sukurti pilnai automatizuotą smidrų paruošimo liniją – nuo plovimo ir rūšiavimo iki rišimo bei atvėsinimo. Projekto rezultatai reikšmingai pagerino ūkio veiklą: padidėjo darbo našumas, sumažėjo rankinio darbo poreikis, pagerėjo produkcijos kokybė, išplėstos realizacijos galimybės, pagerėjo darbo sąlygos. I vieta kategorijoje „Moterų iniciatyvos“ atiteko Josvainių moterų klubui „Aušra“, įgyvendinusiam projektą „Bendruomeninio verslo „Josva House“ plėtra“. Projektas buvo įgyvendintas pagal KPP priemonę „LEADER“ (Kėdainių rajono vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategiją), o paramos projektui suma sudarė 35 000 Eur. Projektą inicijavo ir sėkmingai įgyvendinimo moteris vienijantis klubas „Aušra“. Moterys, organizuodamos verslo veiklos užtikrinimą, veda užsiėmimus moksleiviams, kartu su jais gamina maistą senoliams, teikia pagalbą vaikų dienos centrams, daugiavaikėms šeimoms. Visas pelnas iš vykdomos veiklos paskirstomas socialinių problemų sprendimui.

Publikos simpatijos apdovanojimas, už surinktus daugiausia Lietuvos kaimo tinklo interneto svetainės lankytojų balsų atiteko Eglei Valuckaitei-Stašauskienei, užėmusiai III vietą kategorijoje „Moterų iniciatyvos“.

Dėkojame visiems, dalyvavusiems konkurse, skleidusiems informaciją, balsavusiems už patinkančius projektus, atvykusiems į renginį, garsiai plojusiems ir gal net ašarą nubraukusiems – gražių žodžių, nuoširdžių padėkų, šiltų apkabinimų ir visų kitų pačių gražiausių emocijų jame tikrai netrūko! Visas užfiksuotas renginio akimirkas galite rasti Lietuvos kaimo tinklo „Facebook“ puslapyje.

Esame be galo laimingi matydami, kaip žmonių idėjos, ryžtas ir tikėjimas savo kraštu padeda jiems siekti vieno bendro tikslo – kurti gyvą, stiprų ir ateitimi tikintį Lietuvos kaimą.