Inovatyvių priemonių taikymas mėsinių galvijų mitybos praturtinimui, pašarų konversijos efektyvumo didinimui ir helmintų kontrolei

Projekto tikslas – įvertinti vaistinių augalų  ir gluosnių biologiškai aktyvių junginių taikymo galimybes mėsinių galvijų šėrimo ir ganyklų sistemose, siekiant didinti pašarų konversijos efektyvumą, mažinti virškinamojo trakto nematodų daromą žalą, gerinti gyvulių sveikatingumą ir gerovę, mažinti enterinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei skatinti tvarų ir aplinkai draugišką ūkininkavimą. Projektu siekiama sukurti moksliškai pagrįstą, praktikoje pritaikomą modelį, kuris galėtų būti perkeltas į kitas gyvulininkystės šakas ir prisidėti prie visos Lietuvos žemės ūkio sektoriaus transformacijos į klimatui neutralų gamybos modelį.

Projekto koncepcija, turinys, svarba

Projekto metu bus sukurta ir įvertinta inovatyvi mėsinių galvijų šėrimo sistema, pagrįsta vaistiniais augalais, gluosniais ir mineraliniais priedais, siekiant gerinti gyvulių sveikatingumą, pašarų konversijos efektyvumą ir mažinti enterines emisijas. Pirmajame etape bus atlikta dalyvaujančių ūkių analizė, įvertinant žolynus, pašarų kokybę, šėrimo sistemas, gyvulių sveikatingumą ir produktyvumo rodiklius. Bus parengta tyrimų metodika, duomenų rinkimo protokolai ir inovatyvios mitybos strategija, taip pat įsigytos tyrimams reikalingos priemonės bei įranga. Antrajame etape bus atliekami žolynų, pašarų, vaistinių augalų ir gluosnių tyrimai, nustatant jų maistinę vertę bei bioaktyvių medžiagų sudėtį. Remiantis rezultatais bus parengtos rekomendacijos bandomųjų racionų sudarymui. Trečiajame etape bus suformuotos kontrolinės ir bandomosios galvijų grupės, modeliuojami ir optimizuojami jų racionai, užtikrinant fiziologinius gyvulių poreikius ir galimybę objektyviai vertinti taikomų priemonių poveikį. Ketvirtajame etape bus vykdoma ilgalaikė stebėsena: atliekami bakteriologiniai ir parazitologiniai tyrimai, vertinamas pašarų įsisavinimas, registruojami gyvulių priesvoriai, sveikatingumo ir gerovės rodikliai, matuojamos metano ir anglies dioksido emisijos. Penktajame etape bus atlikta surinktų duomenų statistinė, ekonominė ir aplinkosauginė analizė, įvertintas kompleksinių priemonių efektyvumas, parengtos praktinės rekomendacijos ūkiams ir vykdoma rezultatų sklaida per seminarus, lauko dienas, mokymus bei mokslines publikacijas.

Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai

Pagrindinė tikslinė grupė – Lietuvos mėsinės galvijininkystės ūkiai, veterinarijos specialistai, žemės ūkio konsultantai, mokslininkai, žemės ūkio politikos formuotojai. Pašarai sudaro didžiausią mėsinių galvijų gamybos sąnaudų dalį. Dėl prasto pašarų konversijos efektyvumo pašarų energija panaudojama neproduktyviai. Projekto metu diegiamos inovatyvios priemonės – vaistinių augalų ir gluosnių integravimas į mėsinių galvijų racionus ir ganyklų sistemas sukūrė tiesioginę pridėtinę vertę ūkiams.

EIP veiklos grupę sudaro LSMU mokslininkai, nepriklausomi konsultantai, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“,  keturi mėsinės galvijininkystės ūkiai.

Projekto metu bus sukurta ir išbandyta nauja kompleksinė mėsinės galvijininkystės šėrimo bei laikymo sistema, paremta vaistinių augalų mišinio ir biologiškai aktyvių junginių integracija į mėsinių galvijų šėrimo racionus ir ganyklų ekosistemą.

Publikavimo data: 2026-10-26

1. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija.
2. VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“.
3. Gintaris Petrėnas.
4. Kristina Martinėlienė.
5. Tomas Živatkauskas.
6. Mantas Vaitelis.