Skaitmenizuota EKOOP ūkininkų pavadavimo paslauga

Projekto tikslas:  sukurti ir įdiegti skaitmeninę ūkininkų pavadavimo paslaugų ekosistemą, leidžiančią užtikrinti ūkio veiklos tęstinumą laikinai ar visam laikui pasitraukiantiems ūkininkams, optimizuoti, perskirstyti darbo jėgos išteklius ir sumažinti ekonominius nuostolius, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus ir kolektyvinį kooperacijos modelį.

Projekto įgyvendinimo vieta: Kauno apskritis.

Projekto koncepcija, turinys, svarba

Skaitmenizuota ūkininkų pavadavimo paslauga prisidės prie aplinkosaugos gerinimo ir klimato kaitos švelninimo užtikrinant ūkių veiklos tęstinumą bei efektyvų išteklių panaudojimą. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria ūkiai netikėtose situacijose, yra žemės ūkio darbų nutrūkimas, kuris gali lemti ilgalaikes neigiamas pasekmes aplinkai. Jei pasėliai negauna tinkamos priežiūros, jie tampa labiau pažeidžiami ligų ir piktžolių, o ūkininkui grįžtant į veiklą dažnai reikia imtis intensyvių priemonių – padidinto pesticidų ir trąšų naudojimo, agresyvaus dirvos dirbimo, papildomų kuro sąnaudų technikai. Tokie procesai ne tik mažina dirvožemio kokybę, bet ir didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas.

Užtikrinus savalaikę pasėtų laukų priežiūrą per organizuotą pavadavimo mechanizmą, galima išvengti šių neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, tinkamai prižiūrėti pasėliai leidžia sumažinti trąšų poreikį net iki 10–15%, nes išvengiama staigių maisto medžiagų trūkumų augimo metu. Taip pat, ankstyva piktžolių kontrolė mažina cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo poreikį, o tai turi tiesioginį teigiamą poveikį dirvožemiui ir vandens kokybei.

Be to, skaitmenizuota ūkininkų pavadavimo sistema padės išsaugoti ir panaudoti per metus sukauptą ūkininko patirtį. Kai ūkis lieka be priežiūros, sukauptos žinios apie dirvos būklę, pasėlių specifiką ir vietos sąlygas dažnai prarandamos. Skaitmenizavimas leis saugoti svarbiausius ūkio duomenis ir užtikrins, kad pavadavimą atliekantis asmuo galėtų pasinaudoti istoriniais duomenimis apie laukų valdymą. Tai sumažins klaidų tikimybę, leis efektyviau naudoti resursus ir mažins aplinkosauginį poveikį.

Dar vienas reikšmingas aspektas – skaitmenizuota ūkio stebėsena leidžia fiksuoti ir analizuoti CO2 emisijas, anglies kaupimą dirvožemyje bei kitus aplinkosauginius rodiklius. Tokiu būdu ūkininkai ne tik išsaugos savo ūkio gyvybingumą, bet ir prisidės prie bendros klimato kaitos švelninimo strategijos, kuri numatyta tiek Lietuvos, tiek Europos žaliojo kurso tiksluose.

Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai

Projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant tarp praktikos, mokslo ir administracijos atstovų. Kiekvienas partneris turi aiškiai apibrėžtas funkcijas, kurios įgyvendinamos koordinuotai siekiant bendro tikslo – sukurti ir pritaikyti veikiančią ūkininkų pavadavimo sistemą.

Pareiškėjas - Žemės ūkio kooperatyvas – „EKOOP“. EKOOP žemės ūkio kooperatyvas įkurtas siekiant skaitmenizuoti ūkininkų kooperacijos procesus ir padaryti administravimą efektyvesnį bei mažiau kainuojantį. Kooperatyvas siekia, kad jo nariai galėtų lengvai organizuoti bendrus pirkimus, pardavimus, balsavimus bei informacijos sklaidą. Viena iš pagrindinių EKOOP veiklų – ūkininkų pavadavimo organizavimas. Pagrindinės veiklos projekte: pavadavimo paslaugos integracija į kooperatyvo valdymo platformą, praktinis pavadavimo sistemos testavimas su nariais, bendradarbiavimo modelių kūrimas tarp ūkininkų, skaitmeninių sprendimų pritaikymas ūkių administravimui.

Konsultavimo įstaiga - Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai - nuo 2006 m. vykdo įvairius projektus susijusius su žemės ūkio specialistų, ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų kompetencijų tobulinimu; nuo 2019 m. vykdo inovacijų skatinimo, diegimo ir žinių bei informacijos sklaidos projektus, kuriuose vykdoma inovacijų demonstravimo, diegimo ir ir žinių sklaidos veiklos. Pagrindinės veiklos projekte: projekto bandymo vykdymo, priežiūros, demonstravimo kontrolė; bandymų rezultatų informacijos sklaidos organizavimas; suinteresuotų asmenų supažindinimas su bandymo rezultatais, projekto viešinimas ir rezultatų sklaida.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (mokslo institucija) – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) yra valstybinė aukštojo mokslo ir tyrimų įstaiga, vykdanti misiją - kurti ir skleisti mokslo žinias, nuoširdžiai siekti, kad kiekvienas Lietuvos žmogus turėtų saugų ir sveiką maistą bei pilnavertę gyvenimo aplinką. Mokslo insittucija - VDU ŽŪA įsikūręs 719 ha plote, turi 5 mokomuosius korpusus, Bandymų stotį, Mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį. Infrastruktūra sparčiai modernizuojama, VDU ŽŪA yra vienintelio Lietuvoje žemės ūkio ir maisto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas” iniciatorius ir steigėjas bei lyderis. Bendradarbiaujama su daugiau kaip 120 užsienio šalių tarptautinių partnerių (aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų). Dalyvaujama Europos Sąjungos Erasmus, Šiaurės ir Baltijos šalių žemės ūkio universitetų NOVA-BOVA tinkle, Leonardo da Vinčio, ES Šeštojoje ir septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programose, kitų tarptautinių fondų ir užsienio šalių vyriausybių remiamose programose bei tarptautiniuose moksliniuose projektuose. VDU ŽŪA yra 11 tarptautinių organizacijų narys, mokslininkai aktyviai dalyvauja 39 tarptautinėse mokslinėse ir tinklinėse organizacijose. Pagrindinės veiklos projekte: skaitmeninės pavadavimo sistemos tyrimas ir pagalba tobulinant, ūkininkų duomenų analizė ir technologinių sprendimų modeliavimas, mokslinių straipsnių rengimas apie pavadavimo sistemos įtaką žemės ūkio tvarumui, projekto rezultatų sklaida akademinėje bendruomenėje.

Žemės ūkio veiklos subjektai - ūkininkai – pavadavimo paslaugos bandymo dalyviai. Projekte dalyvauja keturi ūkininkai iš skirtingų Lietuvos regionų. Jie yra jaunosios ūkininkų kartos atstovai, perėmę ūkius iš savo tėvų ir susiduriantys su būtinybe užtikrinti veiklos lankstumą, kad galėtų derinti ūkininkavimą su šeimos ir asmeninio gyvenimo poreikiais. Pagrindinės veiklos projekte: pavadavimo paslaugos testavimas jų ūkiuose, grįžtamojo ryšio teikimas apie pavadavimo modelio efektyvumą, praktinių duomenų apie pavadavimo poreikį rinkimas ir analizė, sistemos tobulinimo siūlymai pagal realias darbo sąlygas. Šių ūkininkų įsitraukimas itin svarbus, nes jie yra praktiniai sistemos naudotojai, galintys įvertinti, kaip pavadavimo paslauga veikia realioje ūkininkavimo aplinkoje.

Projektu siekiama sukurti skaitmenizuotą ūkininkų pavadavimo sistemą, kuri padės užtikrinti ūkių veiklos tęstinumą kritinėse situacijose ir paskatins naujus ūkininkavimo organizavimo modelius. Projekto įgyvendinimas prisidės prie ekonominio tvarumo didinimo, sumažins ekonomines rizikas, leis efektyviau naudoti turimus išteklius ir stiprins bendradarbiavimą tarp ūkininkų.

Skaitmeninis sprendimas leis ūkininkams užtikrinti ūkio veiklos tęstinumą ligos, nelaimingų atsitikimų, šeimos įsipareigojimų ar kitų nenumatytų situacijų atvejais. Viena iš pagrindinių problemų Lietuvos ūkiuose – nepakankamos galimybės pasinaudoti organizuotomis pavadavimo paslaugomis. Šiuo metu didžioji dalis ūkininkų Lietuvoje neturi jokios formalios pavadavimo sistemos, o ūkininkavimo tęstinumas priklauso nuo artimųjų ar neoficialių pagalbos mechanizmų.

Projektas padės sukurti efektyvų ūkininkų pavadavimo modelį, kuris leis sumažinti ūkių nuostolius, susijusius su neįvykdytais žemės ūkio darbais. Taip pat, bus skatinamas ūkininkų bendradarbiavimas ir kooperacija, suteikiant jiems prieigą prie bendros skaitmeninės ekosistemos, kurioje galės valdyti ūkio veiklos procesus, pasinaudoti ekspertų rekomendacijomis ir realiu laiku stebėti atliekamus darbus.

Įgyvendinus projektą, ūkininkai gaus realią naudą – padidės jų ekonominis, socialinis ir ekologinis atsparumas, o sukurta kooperatyvo organizacinė sistema tampa tvariu įrankiu kasdieniam ūkių valdymui.