Inovatyvių priemonių šaltalankinės musės kontrolei parengimas

Projekto pagrindinis tikslas: sujungus konsultavimo ir mokslo institucijų bei žemės ūkio veiklos subjektų žinias, galimybes ir patirtį atlikti bandymus, siekiant pademonstruoti inovatyvias priemones šaltalankinės musės (Rhagoletis batava) kontrolei ekologiniuose ir pagal nacionalinės kokybės sistemą veikiančiuose šaltalankių (Hippophae rhamnoides) ūkiuose, taip siekiant didinti ūkių efektyvumą, t.y. didinant produktyvumą ir produkcijos kokybę, bei išteklių naudojimo tvarumą.

Specialusis tikslas:  skatinti ūkius diegti technologines naujoves, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai ir didinančias ūkių produktyvumą, konkurencingumą bei atsparumą.

Projekto įgyvendinimo vieta: Navininkų k., Sangrūdos sen., Kalvarijos sav. (Marijampolės apskr.); Kaniūkų g. 3, Venciūnų k., Alytaus r.(Alytaus apskr.).

Projekto koncepcija, turinys, svarba

Projektas vyks 2 metus ir bus atliekami keliuose eksperimentiniuose laukuose naudojant dvi kenkėjų kontrolės strategijas:

• Pirmasis etapas (pirmi metai):

- Kenkėjų kontrolė naudojant atraktantus: atraktantų optimizavimas.
- Kenkėjų kontrolė naudojant repelentus: repelentų dozės parinkimas.

• Antrasis etapas (antri metai):

- Kenkėjų kontrolė naudojant atraktantus: efektyvaus atraktanto nustatymas.
- Kenkėjų kontrolė naudojant repelentus: repelento efektyvumo nustatymas ir ilgalaikio jo poveikio vertinimas.

Be to, bus įrengtas kontrolinis laukas, kuriame nebus taikomi jokie repelentai ar atraktantai, siekiant palyginti ir įvertinti duomenis.

Taip pat bus vykdomas projekto rezultatų viešinimas viešinimo renginių metu, spaudoje, projekto partnerių interneto svetainėse bei socialiniuose tinkluose.

Projekto metu bus pademonstruota inovatyvi ir saugi aplinkai, šaltalankinės musės kontrolei tinkanti, priemonė, kuri prisidės skatinant ekologinių šaltalankių auginimą. Šiuo metu vienas pagrindinių veiksnių, atgrasančių tradicinį ūkininkavimą praktikuojančius ūkininkus nuo perėjimo prie tvaraus, ekologinio ūkininkavimo yra būtent draugiškų aplinkai priemonių prieš šaltalankių kenkėją nebuvimas. Ekologinis ūkininkavimas prisideda stabdant biologinės įvairovės nykimą, gerina ekosistemines paslaugas ir išsaugo buveines bei kraštovaizdžius. Taip pat mažina cheminių insekticidų naudojimą, o kartu oro, vandens, dirvožemio taršą. Pesticidai kenkia dirvožemio ekosistemoms, naikindami naudingus organizmus, kurie yra svarbūs anglies kaupimui ir dirvožemio derlingumui. Sveikas dirvožemis veikia kaip anglies absorbentas, sugeria ir kaupia CO2 iš atmosferos. Kai šios ekosistemos sutrinka, sumažėja dirvožemio gebėjimas surišti anglį, o tai gali prisidėti prie didesnio atmosferos CO2 lygio.

Šaltalankiai yra svarbūs visame pasaulyje dėl savo unikalaus maistinių medžiagų profilio ir gydomųjų savybių. Jų uogos yra vienas turtingiausių natūralių vitamino C šaltinių, todėl plačiai naudojamos imunitetui stiprinti. Be to, šaltalankių aliejus vertinamas dėl regeneruojančio poveikio odai, todėl dažnai naudojamas kosmetikos pramonėje. Žemės ūkyje šaltalankiai padeda kovoti su dirvožemio erozija ir gerina ekosistemų būklę, todėl jų auginimas prisideda prie tvarios aplinkosaugos. Šaltalankinė musė - vienas didžiausių šaltalankių kenkėjų tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse. Veiksmingų priemonių, kaip kovoti su šaltalankine muse ekologiniuose ūkiuose vis dar nėra. Dėl šaltalankinės musės patiriamų derliaus nuostolių dalis ekologinių ūkių grįžta ar svarsto grįžti prie tradicinio ūkininkavimo (Krušinskaitė, 2024). Be to, vis šiltėjantis klimatas ir dažnėjančios sausros palankiai veikia šaltalankinės musės populiacijos gausumą. Tad ateityje prognozuojamas dar didesnis šių kenkėjų gausumas, o kontrolės būdų nebuvimas didins šaltalankių augintojų patiriamus derliaus nuostolius ekologiniuose ūkiuose ir mažins konkurencingumą lyginant su tradiciniais ūkiais.

Problema aktuali tiek regioniniu ūkininkavimo sektoriaus, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Ekologiniai šaltalankių ūkiai išsidėstę visoje Lietuvoje ir kartu su tradiciniais ūkiais sudaro apie 15% visų Lietuvoje deklaruotų sodininkystės augalų užimamo ploto. Augintojai dėl kenkėjo poveikio ne tik užaugina mažiau uogų, bet ir priversti anksčiau nuimti derlių, dar pilnai nesunokus šaltalankių uogoms. Tada šaltalankių uogų maistinė vertė būna žemesnė. Kadangi dauguma Lietuvos ūkių patys gamina ir platina įvairią produkciją iš surinkto derliaus, šaltalankių produktai iš uogų pasiekiantys Lietuvos ir užsienio vartotoją būna žemesnės kokybės.

Šis projektas nacionaliniu lygmeniu yra aktualus, nes skatins ekologinį ūkininkavimą, integruotą kenkėjų kontrolę. Atsižvelgdamos į teigiamą ekologinio ūkininkavimo poveikį aplinkai ir klimatui, ES valstybės narės, kurdamos ekologines žemės ūkio praktikos sistemas, turi visų pirma atsižvelgti į ekologinį ūkininkavimą ir tame kontekste įvertinti, kokio lygio paramos reikia žemės ūkio paskirties žemei, valdomai pagal ekologinio ūkininkavimo sistemą. Kartu bus prisidėta įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktus bei įsipareigojimus ir, visų pirma, siekiant 2030 m. Sąjungos siektinų reikšmių, nustatytų 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (strategija „Nuo ūkio iki stalo“) ir 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (ES biologinės įvairovės strategija).

Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai: 

Projekto tikslinė grupė - šaltalankių augintojai. Lietuvoje dominuoja ekologiniai šaltalankių ūkiai: iš 2300 ha užimančių šaltalankių ūkių 1890 ha priklauso ekologiniams ūkiams, juos prižiūri 92 augintojai (Krušinskaitė,2024). Kasmet dėl šaltalankinės musės daromos žalos augintojai praranda 20-40% derliaus. Šiuo metu ekologiniuose ūkiuose netaikomos jokios veiksmingos kenkėjų kontrolės priemonės, monitoringui naudojamos geltonos lipnios gaudyklės.

Gauti projekto rezultatai svarbūs ir nacionalinėms su žemės ūkio veikla bei sauga susijusioms institucijoms, taip pat visuomenei, vartojančiai šaltalankių produkciją. Parinktos priemonės atitinka Europos Žaliojo kurso strategiją, todėl aktualios ir gali būti panaudotos ne tik Lietuvos mastu, bet ir visoje Europoje.

Tikėtini projekto rezultatai prisidedant prie tikslinės grupės situacijos pagerinimo:

1. Ekologinės žemdirbystės plėtra: pademonstravus tvarų ir aplinkai saugų veiksmingą kovos su kenkėjais – šaltalankine muse – būdą, padidės ekologinės šaltalankininkystės pelningumas, kas skatins tokių ūkių plėtrą.
2. Ūkininkų konkurencingumo didinimas: Tvarūs ir efektyvūs sprendimai leis ūkininkams pasiekti nuo 20 iki 40% didesnį pelningumą, neprarandant ekologinių sertifikatų, kas padidins produkcijos vertę rinkoje.
3. Maisto sauga ir kokybė: naudojant mažiau pesticidų, bus užtikrinta aukštesnė maisto sauga ir kokybė, sumažinant cheminio užteršimo riziką.
4. Inovacijų sklaida ir švietimas: populiarūs straipsniai ir lauko dienos leis skleisti žinias apie tvarias žemės ūkio praktikas, skatinant platesnį ūkininkų įsitraukimą į inovatyvius sprendimus.
5. Ilgalaikė aplinkos ir ūkininkų nauda: efektyvūs ir natūralūs kontrolės metodai užtikrins ilgalaikį teigiamą poveikį tiek ūkininkams, tiek aplinkai, prisidedant prie tvaresnės žemdirbystės ateities.
6. Visuomenė gaus galimybę vartoti didesnį kiekį ekologinių šaltalankių produktų.
7. Bus prisidėta įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktus bei įsipareigojimus ir, visų pirma, siekiant 2030 m. Sąjungos siektinų reikšmių, nustatytų 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (strategija „Nuo ūkio iki stalo“) ir 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030m.ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (ES biologinės įvairovės strategija).

Projektu planuojama:

1. Pademonstruoti efektyvias priemones, skirtas šaltalankinės musės kontrolei be cheminių insekticidų naudojimo, taikant tvarias ir natūralias kontrolės priemones.
2. Parengti rekomendacijas ūkininkams, kaip taikyti šias priemones praktikoje.
3. Pristatyti projekto rezultatus visuomenei.

• Mokslo institucija – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras;
• Žemės ūkio subjektai – ūkininkas Algimantas Belzus ir ūkininkas Sigitas Kvedaras.