Galvijų pieno gamybos efektyvumo didinimas vykdant pašarų konversijas

Projekto tikslas – įdiegti inovatyvias šėrimo valdymo ir stebėsenos technologijas kartu su „Agolin“ pašarinio priedo taikymu, siekiant pagerinti pašarų įsisavinimo efektyvumą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, užtikrinti gyvulių sveikatingumą bei produktyvumą ir taip sustiprinti pieno ūkių konkurencingumą bei tvarų vystymąsi.

Projekto uždaviniai:

• Įdiegti ir pritaikyti pažangias skaitmenines technologijas, skirtas pašarų kokybės, gyvūnų elgsenos, biožymenų ir CH₄ emisijų stebėsenai, integruojant jas į esamą ūkių infrastruktūrą.
• Atlikti „Agolin“ pašarinio priedo poveikio tyrimus ūkinėmis sąlygomis, vertinant jo efektyvumą mažinant CH₄ emisijas, gerinant pašarų virškinamumą, pieno sudėtį ir bendrą gyvūnų sveikatingumą.
• Integruoti „Agolin“ pašarinio priedo naudojimo rezultatus į bendrą skaitmeninę platformą, kuri, pasitelkdama DI algoritmus, teiks ūkininkams individualizuotas rekomendacijas dėl šėrimo strategijų.
• Atlikti diegiamų technologijų bei „Agolin“ priedo efektyvumo ekonominį ir aplinkosauginį vertinimą, nustatant jų poveikį pašarų konversijai, CH₄ emisijų intensyvumui, gyvūnų produktyvumui ir ūkio rentabilumui.
• Parengti praktines rekomendacijas ūkiams, veterinarijos specialistams ir konsultantams dėl optimalaus inovatyvių technologijų bei „Agolin“ pašarinio priedo taikymo, siekiant didžiausios ekonominės, sveikatingumo ir aplinkosauginės naudos.
• Pateikti tyrimų ir analizės rezultatus ūkininkų bendruomenei, mokslo institucijoms bei politikos formuotojams, skatinant inovatyvių technologijų diegimą pieno gamyboje nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Projekto įgyvendinimo vieta: VšĮ Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras, Erdvilo g. 3, Kaunas.

Projekto koncepcija, turinys, svarba

Siekiant įgyvendinti Projekto tikslus yra suplanuoti 5 etapai:

I etapas: Projekto parengimas, planavimas ir inovatyvių technologijų įsigyjimas.

Šio etapo metu bus detalizuota ir ūkiams pristatyta bei pritaikyta tyrimų metodika, parengti gyvūnų atrankos kriterijai. Parengiami metodikos ir duomenų rinkimo protokolai. Bus nupirkti ir paruošti diegimui pažangūs technologiniai sprendimai: mobilioji NIR spektroskopija, elgsenos sensoriai, biocheminių biožymenų tyrimų priemonės (reagentai), metano emisijų matavimo  įranga.  Taip  pat  parengta „Agolin“ pašarinio priedo taikymo strategija (dozavimas, testavimo planas) bei nupirktas „Agolin“ pašarinis priedas. Dalyvių atranka ir sutarčių pasirašymas su projekto partneriais (ūkininkais, mokslo institucijomis, technologijų tiekėjais).

II etapas: Skaitmeninių, biotechnologinių   sprendimų   ir „Agolin“ pašarinio priedo integracija ūkiuose.

Mobiliųjų NIR spektroskopijos sistemų, elgsenos sensorių ir metano emisijų matavimo įrangos diegimas pasirinktose pieninių galvijų ūkiuose. Integravimas su esama ūkių infrastruktūra ir duomenų valdymo platformomis. Darbuotojų ir partnerių mokymai apie naujų technologijų naudojimą. Pirminis technologijų testavimas ir kalibravimas. Atliekami pirmieji „Agolin“ pašarinio priedo bandymai (bandomosios grupės formavimas, dozavimo patikslinimas, stebėsenos pradžia). Sukuriamas pradinis duomenų bankas, kuriame kaupiama informacija apie pašarų sudėtį, gyvulių elgseną, fiziologinius rodiklius, pieno sudėtį ir metano emisijas.

III etapas: Duomenų rinkimas ir ilgalaikė stebėsena.

Pašarų kokybės, gyvulių elgsenos, biožymenų, pieno sudėties ir metano emisijų rodiklių rinkimas realiuoju laiku. Ilgalaikė stebėsena įvairiose ūkinėse sąlygose, siekiant įvertinti „Agolin“ pašarinio priedo sezoninius pokyčius. DI algoritmų kūrimas ir tobulinimas, naudojant surinktus duomenis. Sistemos optimizavimas, pritaikant ją skirtingų dydžių ūkiuose. Šiuo laikotarpiu rengiamos pirmosios tarpinės ataskaitos, kurios leidžia įvertinti pažangą ir, jei reikia, koreguoti tyrimų metodiką.

IV etapas: Duomenų analizė ir skaitmeninių biotechnologijų pritaikymo vertinimas.

Atliekama kompleksinė surinktų duomenų statistinė analizė, siekiant nustatyti naudojamų inovatyvių technologijų ir „Agolin“ pašarinio priedo  poveikį  pašarų  konversijai, metano emisijų intensyvumui, gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui. Ekonominės analizės atlikimas: pašarų sąnaudų, gamybos savikainos ir ekonominio efektyvumo įvertinimas. Aplinkosauginės naudos analizė: apskaičiuojamas metano emisijų intensyvumo pokytis. Modeliuojami DI algoritmai, kurie prognozuoja metabolinių ligų rizikas ir emisijų kitimą. Praktinių rekomendacijų ūkininkams rengimas.

V etapas: Rezultatų sklaida ir projekto užbaigimas.

Projekto rezultatų apibendrinimas: ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos vertinimas. Rekomendacijų paketų parengimas ūkiams dėl optimalaus šėrimo valdymo ir metano emisijų mažinimo technologijų taikymo. Rezultatų pristatymas lauko dienose. Galutinės projekto ataskaitos parengimas ir pateikimas finansuotojui bei projekto dalyviams. Viešas rezultatų sklaidos organizavimas (mokslinės publikacijos, straipsniai, konsultavimo priemonės).

Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai

Projekto tikslinės grupės – Lietuvos pienininkystės ūkiai. Tiesiogiai projekto veiklose dalyvauja 3 partneriai: Vilniaus kolegija, ūkininkė Dalia Stravinskienė ir Lytagros žemės ūkio bendrovė.

Įgyvendinus projektą tikimasi, jog bus pasiekti reikšmingi technologiniai, ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai rezultatai, tiesiogiai sprendžiant paraiškoje identifikuotas problemas – neefektyvią pašarų konversiją, didelį ŠESD emisijų intensyvumą, metabolinių ligų paplitimą ir skaitmenizacijos trūkumą ūkiuose.

1. Pagerintas pašarų konversijos efektyvumas ir padidintas produktyvumas.

Įdiegus mobiliąją NIR spektroskopiją, elgsenos sensorius, biožymenų stebėseną ir DI pagrindu veikiančią analizės sistemą: bus užtikrintas realaus  laiko  racionų  sudėties vertinimas; sumažintas energijos ir baltymų disbalansas; padidintas pašarų panaudojimo koeficientas. Remiantis projekte pateiktais duomenimis, tikimasi: padidinti pieno išeigą 5–10 proc. iš vieno suvartoto sausosios medžiagos kilogramo; sumažinti pašarų švaistymą ir korekcijų vėlavimą (iki šiol laboratoriniai tyrimai užtrukdavo 2–5 dienas); stabilizuoti pieno sudėties rodiklius (riebumą, baltymingumą, laktozę), kas leis išvengti 5–10 proc. kainos mažinimo dėl neatitikimų.Tai reiškia tiesioginį ūkio efektyvumo ir konkurencingumo augimą.

2. Sumažintas metabolinių ligų paplitimas ir pagerintas gyvulių sveikatingumas.

Įgyvendinus integruotą elgsenos, biožymenų (NEFA, BHB, gliukozė, uždegiminiai rodikliai) ir pieno sudėties stebėseną: metabolinių ligų (ketozės, acidozės) rizika gali sumažėti 20–30 proc.; ankstyva diagnostika leis sumažinti antibiotikų naudojimą iki ~20–25 proc.; sumažės šlubavimo ir reprodukcijos sutrikimų atvejai; pagerės reprodukcijos rodikliai (iki ~15 proc. geresni rezultatai, remiantis parengiamaisiais stebėjimais). Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali leisti: pailginti produktyvų karvių gyvenimo laikotarpį (nuo 2,5–3 iki artimesnio 4 laktacijų vidurkio); sumažinti brokavimo procentą; mažinti gyvūnų pakeitimo bandoje sąnaudas.

3. Reikšmingai sumažintas ŠESD emisijų intensyvumas.

Projektas orientuotas į enterinio CH₄ emisijų mažinimą, kuris sudaro didžiausią pieninių galvijų sektoriaus emisijų dalį. Galimi pasiekti rezultatai: integravus X pašarinį priedą – papildomas 20–30 proc. CH₄ mažinimas; bendras emisijų intensyvumo sumažėjimas produkcijos vienetui gali siekti 25–35 proc.

4. Sukurta ir įdiegta integruota skaitmeninė platforma.

Vienas iš esminių projekto rezultatų – praktikoje veikianti, ūkiuose pritaikyta skaitmeninė sistema, kuri: sujungia pašarų kokybės, elgsenos, biožymenų, pieno sudėties ir emisijų duomenis; analizuoja juos realiuoju laiku naudojant DI algoritmus; generuoja  automatines rekomendacijas ūkininkams. Tai reiškia perėjimą nuo subjektyviais pastebėjimais pagrįsto valdymo prie duomenimis grįsto sprendimų priėmimo modelio. Sistema bus pritaikyta realioms ūkinėms sąlygoms ir galės būti toliau diegiama kituose Lietuvos ūkiuose.

5. Dėl geresnės pašarų konversijos ir sveikatingumo: sumažės gydymo išlaidos (ketozė ~200 Eur, mastitas ~300 Eur atvejui ir pan.); sumažės prarasto pieno kiekis dėl ligų; stabilizuosis pieno gamybos savikaina.Ūkiai taps mažiau priklausomi nuo pašarų kainų svyravimų ir pieno rinkos nestabilumo.

Šiuo metu įgyvendinamas I projekto etapas: paskirti projektą administruojantys asmenys (projekto vadovas ir finansininkas), vykdomos viešųjų pirkimų procedūros projektui įgyvendinti reikalingoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Aktyviai bendradarbiaujama su partneriais aptariant tolesnes projekto veiklas. Nustatytais terminais teikiami mokėjimo prašymai. Vykdomas projekto viešinimas.

Informacijos publikavimo data: 2026-11-09

1. Vilniaus kolegija;
2. Dalia Stravinskienė;
3. Lytagros žemės ūkio bendrovė.