Visos naujienos

Dviejų dienų renginį organizavo ES BŽŪP tinklas, padedamas Europos BŽŪP vertinimo pagalbos centro, o Lietuvoje jį priėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos kaimo tinklas. Dirbtuvėse dalyvavo BŽŪP valdymo institucijų, mokėjimo agentūrų, nacionalinių BŽŪP tinklų atstovai, vertintojai, mokslininkai ir kiti ekspertai.

Renginį atidariusi žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė pabrėžė, kad tikroji BŽŪP paramos vertė turėtų būti matuojama ne investuotų lėšų dydžiu, o pasiektais rezultatais. Todėl kokybiškas paramos poveikio vertinimas yra būtinas siekiant priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti, kad taikomos priemonės veiksmingai prisidėtų prie ekologinio ūkininkavimo plėtros.

Svarbu vertinti ne tik paramos panaudojimą, bet ir jos poveikį

Viena pagrindinių renginio temų – poreikis ekologiniam ūkininkavimui teikiamą paramą vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkosauginius, klimato, ekonominius ir socialinius aspektus.

Diskusijose akcentuota, kad vertinimas turi prasidėti nuo aiškios intervencijų logikos: kokių pokyčių siekiama skiriant paramą, kokiomis priemonėmis šie pokyčiai turėtų būti pasiekti ir kaip nustatyti, ar jie iš tiesų įvyko. Taip pat svarbu atskirti tiesioginį paramos poveikį nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, rinkos pokyčių, ūkių struktūros ar teisinio reguliavimo.

Pabrėžta, kad vien ekologinių ūkių skaičiaus ar jų valdomų plotų didėjimas neatskleidžia viso paramos poveikio. Ne mažiau svarbu įvertinti, kaip parama prisideda prie gamtos išteklių išsaugojimo, ūkių konkurencingumo, pajamų stabilumo ir ilgalaikio ekologinės gamybos tvarumo.

Europos šalių patirtis atskleidė skirtingus iššūkius

Renginio metu pristatyti Vokietijos, Švedijos ir Latvijos ekologinio ūkininkavimo paramos vertinimo pavyzdžiai parodė, kad skirtingose šalyse susiduriama su panašiais duomenų prieinamumo ir poveikio nustatymo iššūkiais, tačiau taikomi įvairūs jų sprendimo būdai.

Vokietijos ekspertai pabrėžė patikimų ir palyginamų duomenų svarbą, siekiant objektyviai įvertinti ekologinių ir tradicinių ūkių veiklos skirtumus. Švedijos patirtis atskleidė, kad administracinių duomenų, mokslinių tyrimų ir ūkininkų apklausų derinimas leidžia geriau nustatyti paramos priemonių stiprybes bei tobulintinas sritis.

Ypač aktualios įžvalgos pristatytos Latvijos pavyzdyje. Nors ekologinis ūkininkavimas šioje šalyje yra viena svarbiausių aplinkosauginių paramos krypčių, sektorius susiduria su ribota vidaus paklausa, nepakankamais perdirbimo pajėgumais, fragmentuotomis tiekimo grandinėmis ir didele priklausomybe nuo subsidijų.

Latvijos patirtis parodė, kad ekologinio ūkininkavimo plėtrai nepakanka vien tiesioginės paramos ūkiams. Būtina kartu stiprinti ekologiškų produktų rinką, skatinti vietos produkcijos vartojimą, plėtoti perdirbimą ir trumpąsias maisto tiekimo grandines. Viena iš aptartų galimybių – aktyvesnis ekologiškų vietos produktų įtraukimas į viešuosius pirkimus, ypač aprūpinant maistu ugdymo įstaigas.

Patikimi duomenys – pagrindas kokybiškam vertinimui

Antrąją renginio dieną daugiausia dėmesio skirta ekologinio ūkininkavimo ekonominio poveikio vertinimui ir tam reikalingiems duomenims bei metodams.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad nors žemės ūkio sektoriuje kaupiama daug įvairių duomenų, ekologinio ūkininkavimo vertinimui jie ne visada yra pakankamai išsamūs ar reprezentatyvūs. Dėl to svarbu derinti skirtingus informacijos šaltinius, o prireikus atlikti papildomas ūkininkų apklausas, tyrimus ar taikyti ekonominio modeliavimo metodus.

Pristatyti tyrimai taip pat parodė, kad pažangūs statistiniai metodai ir palydoviniai duomenys gali padėti tiksliau įvertinti ekologinio ūkininkavimo poveikį derlingumui, ūkių ekonominiams rezultatams ir aplinkai. Italijos mokslininkų pristatyti pavyzdžiai atskleidė šių metodų galimybes gauti patikimesnius rezultatus ir sumažinti vertinimo sąnaudas.

Vis dėlto pabrėžta, kad net ir pažangiausi metodai negali pakeisti kokybiškų pradinių duomenų bei tinkamai parinktų vertinimo kriterijų.

Paramos vertinimas turi padėti priimti geresnius sprendimus

Apibendrinant dviejų dienų diskusijas, išryškėjo bendra dalyvių įžvalga: ekologinio ūkininkavimo paramos veiksmingumas turi būti vertinamas ne pagal atskirus rodiklius, o pagal realius ir ilgalaikius pokyčius ūkiuose, aplinkoje bei kaimo vietovėse.

Kompleksinis vertinimas leidžia nustatyti ne tik teigiamus paramos rezultatus, bet ir galimus prieštaravimus tarp aplinkosauginių bei ekonominių tikslų. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti, kad ekologinis ūkininkavimas būtų ne tik aplinkai palankus, bet ir ekonomiškai gyvybingas.

Renginyje pristatytos kitų valstybių patirtys ir vykusios diskusijos yra vertingos tobulinant BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo bei vertinimo procesus Lietuvoje. Jos dar kartą patvirtino, kad veiksmingai ekologinio ūkininkavimo plėtrai būtinas nuoseklus bendradarbiavimas tarp politikos formuotojų, mokslininkų, vertintojų ir pačių ūkininkų.

Tokie tarptautiniai gerosios praktikos mainai suteikia galimybę mokytis iš kitų šalių patirties, ieškoti bendrų sprendimų ir stiprinti įrodymais grįstą BŽŪP įgyvendinimą, siekiant tvaresnio ir konkurencingesnio žemės ūkio.

Daugiau informacijos apie Vilniuje įvykusį renginį, jo metu pristatytus pranešimus ir užfiksuotas susitikimo akimirkas galite rasti čia.